Prancūzijos herbas

Nuo 1870 m. rugsėjo 4 d. Prancūzijos herbas nebeturi oficialaus valstybės simbolio statuso. Penktosios Respublikos Konstitucijoje yra tik šūkis, himnas ir vėliava. Prancūzijos revoliucionieriai manė, jog heraldika – tai aristokratijos, nuo kurios jie atsiribojo, menas. Vietoj herbo savotiška neoficialia Prancūzijos emblema kurį laiką buvo galų gaidys. Mat lotyniško žodžio Gallus reikšmė – ir „Galija“, t.y kraštas, kur šiandien isikūrusi Prancūzija, ir gerai žinomas paukštis. Tuometinė keltų gentis galai nelaikė gaidžio savo simboliu, bet, matyt, dėl žodžių panašumo gaidys ilgainiui tapo Prancūzijos simboliu, o Renesanso laikais jį imta sieti ir su besiformuojančia tauta, kaldinti ant monetų. Didžioji revoliucija įteisino gaidį kaip oficialų simbolį, bet netrukus jį panaikino Napoleonas, pareiškęs, jog gaidys per silpnas, kad galėtu būti tokios imperijos, kokia tapo Prancūzija, simboliu. Vietoje gaidžio atsirado antikinės Romos imperijos erelis. Vėliau gaidys oficialaus statuso taip ir nebeatgavo, nors neoficialiu Prancūzijos simboliu išlieka iki šiol.

Šiandien Prancūzijos herbą atstoja 1905 m. per Ispanijos karaliaus vizitą pirmą kartą kaip valstybės simbolis panaudotas emblema, kurioje vaizduojamas nuo senovės Romos laikų žinomas aukščiausios valdžios simbolis fascija. Fascija – tai odiniu diržu surištas virbų ryšulys su įsmeigtu į jį kirviu. Surišti virbai simbolizuoja visuomenės santvarkos pastovumą, o kirvis – aukščiausią valdžią. Auksinė prancūziška fascija vaizduojama žydrame fone. Ji papuošta ąžuolo ir lauro vainikais, ant ją, juosiančios juostos užrašytas Prancūzijos didžiosios revoliucijos šūkis: „Laisvė, lygybė, brolybė“. Pagal emblemos skydą juosia Garbės legiono ordinas ir jo kaklaraištis. Ši emblema pamažu ir tapo neoficialiu valstybės simboliu, kuris kabinamas ant kitose šalyse veikiančių ambasadų pastatų, o nuo 1953 m. naudojamas ir Prancūzijos reprezentacijai Jungtinėse Tautose.

Šaltiniai