Varėna

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Varėnos rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra 6 seniūnaitijos (Dzūkų, M. K. Čiurlionio, Parko, Šilo, Vytauto, Žalioji). Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas, Varėnos geležinkelio stotis. Pro Varėną eina plentas  127  Babriškės–Varėna–Eišiškės , keliai  5003  Varėna–Marcinkonys–Druskininkai ,  5004  Varėna–Matuizos–Valkininkai ,  5009  Varėna–Nedzingė–Merkinė  ,  5014  Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra . Miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, pieno, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika – trijų aukštų pastate (vienas korpusas statytas 1968 m., kitas – 1982 m.) bei ligoninė.

Didžiausia miesto šventė yra "Grybų šventė" (rengiama nuo 1996 m.)

Etimologija

Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna. Pats vietovardis atsiradęs nuo Varėnės upės pavadinimo.

Geografija

Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 d. Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.

Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis. 4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.

Istorija

Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų (po I pasaulinio karo išardytas). Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o 1933 m. perstatyta), kūrėsi žydų krautuvės. Vėliau įsteigta miškų urėdija.

Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“. 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų. Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru. Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų. Po karo apylinkėse veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).

1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Varėnos technologijos ir verslo mokykla
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
  • Varėnos „Ryto“ progimnazija
• Varėnos specialioji mokykla
• 2 lopšeliai-darželiai: „Pasaka“, „Žilvitis“
• Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Sportas

• Varėnos TVM „Merkys“ (futbolas)
• „Ūla“ (rankinis)

Žymūs žmonės

• Stanisław Sztarejko (1895–1976) – Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės pulkininkas.
• Vaclovas Muraška (1914–1973) – teatro ir kino aktorius.
• Vytautas Kaziulionis (1930–2023) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931 m.) – architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Petras Lapinskas (1936–2017) – geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
• Stasys Vėlyvis (1938–2023) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.
• Petras Korkutis (g. 1938 m.) – meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
• Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė, pedagogė.
• Giedrius Uždavinys (g. 1940 m.) – chirurgas, profesorius.
• Romas Žmuidzinavičius (g. 1952 m.) – dailininkas.
• Nora Ribokienė (g. 1956 m.) – gydytoja, politikė.
• Vidmantas Bižokas (g. 1956 m.) – veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• Gediminas Jakavonis (g. 1958 m.) – ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas.
• Arūnas Žėkas (g. 1966 m.) – futbolininkas.
• Aušra Fridrikas (g. 1967 m.) – buvusi Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Austrijos rankininkė, pasaulio čempionė.
• Jolanta Petkevičienė (g. 1967 m.) – teisininkė.
• Rimantas Stašys (g. 1968 m.) – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• Gintaras Kvitkauskas (g. 1969 m.) – buvęs Vilniaus Žalgirio ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
• Dainius Šalenga (g. 1977 m.) – krepšininkas.
• Vidmantas Balkūnas (g. 1982 m.) – spaudos fotografas, žurnalistas.

Galerija

Šaltiniai

Nuorodos

• Varėnos savivaldybės svetainė
• Apie Varėną Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.