Aleksandras IV

Aleksandras IV (it. Alessandro IV, tikroji pavardė Rinaldo di Jenne dei Conti di Segni, 1199 m. Anagni prie Romos – 1261 m. gegužės 25 d. Viterbo, Lacijus) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1254 m. gruodžio 12 d. iki mirties.

Biografija

Motina buvo kilusi iš didikų Conti di Segni šeimos, jos giminaitis – popiežius Grigalius IX. 1227 m. nominuotas Ostijos ir Veletrio kardinolu – diakonu. 1254 m. gruodžio 12 d. Neapolyje išrinktas popiežiumi, konsekruotas gruodžio 20 d.

Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai. Rėmė elgetaujančius dominikonus ir pranciškonų ordinus, suteikė pranciškonams naujų privilegijų. 1255 m. kanonizavo Klarą Asyžietę. Kovojo su Italijoje ir Pietų Prancūzijoje plintančiomis erezijomis. 1257 m. patvirtino ir papildė popiežių Grigaliaus IX ir Inocento IV dekretus, stiprinančius inkviziciją Prancūzijoje.

1255 m. leido Lietuvos karaliui Mindaugui karūnuoti savo sūnų, tai kuriam laikui stiprino Lietuvos monarchiją. Skelbė kryžiaus žygius, iš kurių didžiausi 1256 m. ir 1258 m. buvo surengti prieš mongolus-totorius, prūsus, lietuvius, jotvingius. Vien 1257 m. išleido 16 bulių.

Organizavo pagalbą Durbės mūšį pralaimėjusiam Vokiečių ordinui. Ragino leisti kryžiaus žygiuose dalyvauti kaliniams, žadėjo jų dalyviams specialius Atlaidus. Jo dėka Tomas Akvinietis tapo Paryžiaus universiteto dėstytoju.

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai

Šaltiniai

• Andreotti S., La famiglia di Alessandro IV e l’abbazia di Subiaco, Ed. Monastero S. Scolastica, Subiaco 1987.