Pijus I

Šventasis Pijus I (m. apie 154 m.) – popiežius nuo 140 m. iki 154 arba 155 m., kai kurių šaltinių duomenimis, pontifikato laikotarpis nuo 146 iki 161 m.

Manoma, kad jis gimė Akvilėjoje, šiaurinėje Italijos dalyje. Pagal Liber Pontificalis, jis buvo krikščionio Rufino sūnus ir Hermo, parašiusio religinį veikalą "Ganytojas", brolis. Tai patvirtina II a. Muratorijaus Kanonas bei Liberijaus Katalogas.

Spėjama, kad mirė Romoje kankinio mirtimi. Kaip kankinys, minimas ir ankstyvuosiuose Brevijoriaus leidiniuose. 1969 m. pataisytame "Romos Katalikų šventųjų kalendoriuje", remiantis tyrinėjimais, teigiama, kad nėra jokio pagrindo popiežių Pijų I laikyti kankiniu. Todėl Pijus I nėra įrašytas oficialiame katalikų kankinių saraše Martyrologium Romanum. Šiuo laikotarpiu Romos imperatoriumi buvo Antoninas Pijus, kuris nevykdė didelių krikščionių persekiojimų. Tai dar viena prielaida, kad Pijus I nebuvo nukankintas.

Veikla

Popiežiavimo laikotarpyje priešinosi įsigalėjusioms gnostikų ir valentiniečių erezijoms. Jas pasmerkė Romos sinode. Kovoti su erezijomis popiežiui padėjo filosofas, krikščionių apologetas šv. Justinas. Nustatė Velykų datą – kovo mėnesio sekmadienį po mėnulio pilnaties. Jo iniciatyva pastatyta vieną iš seniausių bažnyčių Romoje – Santa Pudenziana.

Palaidotas vienoje iš Vatikano katakombų.

Liturginis minėjimas – liepos 11 d.

Šaltiniai

Nuorodos

• Popiežiaus Pijaus I raštai