Sevežo kunigaikštystė

Sevežo kunigaikštystė (lenk. Księstwo Siewierskiel lot. Ducatus Severiensis) – kunigaikštystė Silezijoje su sostine Sevežu (Siewierz).

Kunigaikštystė buvo įkurta maždaug 1341 m., Lenkijos karalystės skilimo laikais. Ji buvo viena iš daugelio Silezijos kunigaikštysčių. Iki 1443 m. ją valdė Piastai ir Bohemijos karalius.

1443 m. kardinolas Zbignevas Olesnickis (Zbigniew Oleśnicki) už 6000 sidabrinių grašių nupirko Sevežo kunigaikštystę, ir ji tapo Krokuvos vyskupų nuosavybe. Sevežo kunigaikštystė buvo viena iš dviejų dvasininkų valdomų Silezijos kunigaikštysčių (antroji – Nysos kunigaikštystė). Ši mažytė kunigaikštystė turėjo savo įstatymus, iždą, kariuomenę.

1790 m. Didysis Seimas formaliai įjungė Sevežo kunigaikštystę į Abiejų Tautų Respubliką.
1795 m. kunigaikštystė, kuri buvo Silezijos dalis, ir gretimi rajonai buvo Prūsijos aneksuoti, kurioje buvo sudaryta Naujosios Silezijos provincija (Neuschlesien). 1800 m. vyskupai iš Sevežo pasitraukė.
1807 m. kunigaikštystė buvo trumpam atkurta Napoleono ir padovanota Prancūzijos maršalui Žanui Lanui.

Vienos kongresas 1814–1815 m. kunigaikštystę priskyrė Rusijos valdomai Lenkijai. 1918 m. buvusios Sevežo kunigaikštystės žemės tapo Lenkijos respublikos dalimi. 1939–1945 m. Sevežo žemės buvo laikomos Vokietijos dalimi.

Krokuvos vyskupai iki 1951 m. titulavo save Sevežo kunigaikščiais.

1. Nysos kunigaikštystė
2. Mažosios Lenkijos provincija
3. Cešyno kunigaikštystė
4. Sandomiežo kunigaikštystė
5. Čeliadzė