Rugsėjo 10

Rugsėjo 10 yra 253-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 254-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka ${\displaystyle 112}$ dienų.

Informacija

Šventės

Tarptautinė geležinkeliečių diena. Prieš 1295 metus buvo paleista pirmoji medinė platforma maršrutu Klaipėda – Koliadichy

Vardadieniai

Dionyzas – Konstancija – Mikalojus – Salvijus – Tautgirdas – Girmintė – Kostė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1506 – po Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro mirties jo brolis Žygimantas iš Silezijos atvyko į Vilnių;
• 1794 – 1794 m. sukilimas: Rusijos kariuomenė užėmė Kauną;

Gimimo dienos

• 1860 m. – Semionas Dubnovas, žydų istorikas, žurnalistas, vienas Lietuvos universiteto steigėjų (m. 1941 m.).
• 1898 m. – Kazimieras Ječius, Jacevičius, Lietuvos agronomas (m. 1961 m.).
• 1900 m. – Jakovas Ginzburgas, Lietuvos pianistas, pedagogas (m. 1963 m.).
• 1902 m. – Juozas Žemaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1956 m.).
• 1904 m. – Juozas Dačys, Lietuvos ir JAV statybos inžinierius (m. 1992 m.).
• 1908 m. – Sergejus Žemaitis, tarybinis rusų rašytojas fantastas ir redaktorius, parašęs ir keletą kitų žanrų (pvz., marinistikos) kūrinių. Nuo 1966 m. buvo TSRS Rašytojų sąjungos narys (m. 1987 m.).
• 1912 m. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
• 1916 m. – Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Lietuvos archeologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė – korespondentė. (m. 2007 m.).
• 1931 m. – Albertas Juška, Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras.
• 1932 m. – Jevlampijus Laškovas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Vaclovas Lapė, Lietuvos politinis bei žemės ūkio veikėjas (m. 2009 m.).
• 1936 m.:
  • Albinas Gricius, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras.
  • Aldona Visockienė-Guščaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1938 m. – Vera Tauragienė-Matora, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1939 m. – Regina Abramavičienė-Majauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1940 m. – Marijona Balinskienė, pedagogė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja (m. 2003 m.).
• 1942 m. – Vytautas Zigmas Vaitonis, Lietuvos šachmatininkas (m. 2020 m.).
• 1947 m.:
  • Petras Užkuras, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Malakauskas, pedagogas ir chorvedys.
  • Stasys Lančinskas, energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Stanislovas Gaidakauskas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Danutė Užkurėlytė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Romas Tarasevičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
• 1959 m.:
  • Laimutė Mockaitienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Povilas Gurklys, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Roma Meinoriutė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių raj. ir Kužių miestelio visuomenės veikėja.
• 1961 m. – Artūras Andziulis, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1963 m. – Gintaras Plevokas, gydytojas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Arijus Rūkas, lietuvių rašytojas.
• 1975 m. – Henrik Tomaševič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Loreta Mukaitė-Sungailienė, laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja, akademinio žemaičių jaunimo aktyvistė.
• 1978 m. – Ramūnas Šiškauskas, krepšininkas, Lietuvos Rinktinės kapitonas.

Mirtys

• 1881 m. – Vladislovas Kiprijonas Nagevičius, Lietuvos bajoras, muitininkas (g. 1848 m.).
• 1927 m. – Povilas Mikulskis, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1897 m.).
• 1930 m. – Teodoras Brazys, lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius (g. 1870 m.).
• 1968 m. – Augustinas Jankauskas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1875 m.).
• 2020 m.:
  • Alfonsas Pilka, Lietuvos filologas, kraštotyrininkas, pedagogas (g. 1935 m.).
  • Asta Kosaitė-Strumilienė, Lietuvos edukologijos universiteto alumnė, pedagogė, visuomenininkė, etnokultūrininkė, muzikė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja (g. 1960 m.).
• 2023 m. – Vytautas Alksninis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius (g. 1930 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 422 – Romos popiežiumi tapo Celestinas I;
• 506 – vestgotų karalystės vyskupų bažnytinis suvažiavimas Agdo mieste;
• 1172 – Egipte paskelbta apie Abasidų kalifato įkūrimą;
• 1209 – Maljorkos rekonkista: Aragono karalius Chaume I (Jaume I) naktį išsilaipino Maljorkos saloje;
• 1509 – žemės drebėjimo metu Stambule žuvo apie 10 tūkst. žmonių;
• 1547 – anglų-škotų karas: Pinkio (Pinkie Cleugh) mūšis;
• 1721 – Rusijos ir Švedijos taikos sutartimi baigėsi Didysis Šiaurės karas (1700-1721);
• 1813 – Didžiosios Britanijos - JAV karas: Erio ežero mūšis, JAV pergalė;
• 1835 – atidaryta pirmoji geležinkelio linija Vokietijoje (tarp Niurnbergo ir Fiurto, 10 km);
• 1882 – Drezdene (Vokietija) prasidėjo pirmoji pasaulinė antisemitų konferencija – Nežydų interesų apsaugos kongresas;
• 1885 – Rusija ir Anglija pasirašė susitarimą, kuriuo nustatyta Rusijos ir Afganistano siena;
• 1939 – Antrasis Pasaulinis karas: Kanada paskelbė karą Vokietijai;
• 1941 – Antrasis Pasaulinis karas: Smolensko mūšio pabaiga, vokiečiai paėmė apie 300 tūkst. sovietų karo belaisvių;
• 1944 – Antrasis Pasaulinis karas: JAV kariuomenė išvadavo Liuksemburgą;
• 1960 – konferencijos Bagdade metu rugsėjo 10-14 d.d. įkurta naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC;
• 1996 – JTO patvirtino susitrarimą dėl visuotinio branduolinių bandymų uždaudimo;
• 2002 – Šveicarija tapo JTO nare.

Gimimo dienos

• 1487 m. – Julijus III, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1550 m. vasario 7 d. (konsekruotas vasario 22 d.) iki mirties (m. 1555 m.).
• 1561 m. – Hernando Arias de Saavedra, Pietų Amerikos karininkas ir politikas, tapęs pirmuoju Amerikoje gimusiu kolonijos valdytoju Naujajame Pasaulyje (m. 1634 m.).
• 1788 m. – Žakas Bušė de Pertas, prancūzų archeologas, poetas, rašytojas (m. 1868 m.).
• 1839 m. – Čarlzas Pirsas, amerikiečių logikas, filosofas, mokslinininkas ir matematikas (m. 1914 m.).
• 1866 m. – Jepė Okeris-Akjaris, danų rašytojas. Buvo regionalistas, kadangi dauguma jo darbų yra apie Jutlandiją (m. 1930 m.).
• 1887 m. – Giovanni Gronchi, politikas iš Italijos, kuris nuo 1955 iki 1962 m. buvo trečiasis Italijos Respublikos prezidentas. Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo kontroversišku ir nepavykusiu mėginimu į valdžią atvesti kairiąją politinę jėgą (m. 1978 m.).
• 1892 m. – Artūras Holis Komptonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1962 m.).
• 1917 m. – Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg). (m. 1993 m.).
• 1923 m. – Rolf Bossi, vienas žymiausių Vokietijos advokatų, gynėjų baudžiamosiose bylose.
• 1928 m. – Žanas Vanjė, „Arkos“ bendruomenės, kurioje proto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu, įkūrėjas, vienas iš judėjimo „Šviesa ir Tikėjimas“ pradininkų.
• 1956 m. – Jurijus Zaostrovcevas, SSRS KGB tarnautojas ir verslininkas.
• 1974 m. – Ben Wallace, krepšininkas, žaidžiantis NBA klube Detroito „Pistons“ klube, pravardžiuojamas Big Ben.
• 1976 m. – Gustavas Kuertenas, buvęs profesionalus Brazilijos tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Per savo karjerą Gustavas laimėjo 20 ATP titulų. Po dvylikos metų ATP ture, Kuertenas baigė profesionalo karjerą 2008 m. gegužę.
• 1980 m. – Mikey Way, amerikiečių bosistas (My Chemical Romance).
• 1981 m. – Markas Čiudinelis, profesionalus Šveicarijos tenisininkas. Jis šiuo metu užima 54 ATP reitingų vietą.
• 1982 m. – Stephen McManus, Škotijos futbolininkas. Glazgo Celtic F.C. ir Škotijos rinktinės gynėjas.
• 1983 m. – Žeremis Toulalanas, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Lyon klubo saugas.

Mirtys

• 210 m. pr. m. e. – Ši Huangdi, vienos iš Kinijos regione buvusių Čin (Qín) karalystės valdovas, vėliau suvienijęs Kiniją ir pirmasis pasivadinęs imperatoriumi (huángdì) (g. 259 m. pr. m. e.).
• 1359 m. – Gosvinas fon Herikė, Livonijos ordino krašto magistras.
• 1866 m. – Michailas Nikolajevičius Muravjovas, carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gudijos generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“ (g. 1796 m.).
• 1931 m. – Salvatorė Maranzano, Niujorko mafijos donas (g. 1886 m.).
• 1971 m. – Bernardo Alberto Houssay, prancūzų kilmės Argentinos psichologas. 1947 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (kartu su Carl Ferdinand Cori ir Gerty Cori) už tyrimus nustatant hipofizės įtaką reguluojant gliukozės kiekį (g. 1887 m.).
• 1983 m. – Jon Brower Minnoch, kiek žinoma, yra sunkiausias kada nors gyvenęs žmogus, vienu metu svėręs net 635 kg. Tiesa, tai tik apytikslis svoris. Dėl ekstremalaus dydžio, prastos sveikatos ir nemobilumo, svarstyklių naudojimas buvo neįmanomas (g. 1941 m.).
• 2006 m. – Tafa’auhau Tupou IV, Tongos karalius (g. 1918 m.).
• 2020 m. – Diana Rigg, Didžiosios Britanijos kino ir teatro aktorė. Apdovanota CBE (Commander) ordinu (1988 m.) ir DBE (Dame Commander of the Order of the British Empire) (1994 m.) riterio titulu, Stiringo (1988 m.) ir Lydso (1992 m.) universitetų garbės daktarė, septintojo dešimtmečio sekso simbolis ir feminizmo ikona (g. 1938 m.).
• 2021 m. – Žoržė Sampajas, Portugalijos teisininkas, politinis veikėjas, Portugalijos prezidentas (1996–2006 m.). (g. 1939 m.).

Nuorodos

1. Rugsėjis
2. Rugsėjo 11 d. atakos
3. Norvegijos futbolo varžybos 1905 m.
4. Rugsėjo 6
5. Rugsėjo 7
6. Rugsėjo 1
7. Rugsėjo 12
8. Rugsėjo 16
9. Rugsėjo 8
10. Rugsėjo 30
11. Rugsėjo 11
12. Rugsėjo 27
13. Rugsėjo 17
14. Rugsėjo 3
15. Rugsėjo 22
16. Rugsėjo 28
17. Rugsėjo 25
18. Rugsėjo 15
19. Rugsėjo 5
20. Rugsėjo 20