San Paulas

San Paulas – miestas pietų Brazilijoje, didžiausias šalies miestas, San Paulo valstijos sostinė. Tai pagrindinis Brazilijos ekonominis centras. Transporto mazgas, tarptautinis oro uostas. Išvystyta automobilių (taip pat sunkiųjų) pramonė, metalo apdirbimas, elektros prekių gamyba, vaistų ir chemijos pramonė, tekstilė, maisto apdirbimas, tabako, lengvoji, popieriaus, baldų pramonė. San Paule yra 4 universitetai (San Paulo universitetas – didžiausias šalyje), medicinos ir teisės mokyklos, meno galerijos, leidyklos, metropolitenas, tarptautinis oro uostas (didžiausias šalyje). Vyriausybės rūmai (XVI a.), daug dangoraižių.

Istorija

Prieš atvykstant europiečiams San Paulo apylinkėse gyveno tupiai, viena gausiausių ikikolumbinių Brazilijos genčių. 1554 m. sausio 25 d. jėzuitai įkūrė kolegiją São Paulo dos Campos de Piratininga kaime. Dvylika jėzuitų pastatė misija ant kalvos tarp Anhangabau ir Tamanduatėjo upių.

Kitus du šimtmečius San Paulas buvo parganas ir izoliuotas kaimas. 1683 m. balandžio 23 d. San Paulas tapo San Vicentės kapitono būstine. Tuo metu regionas buvo vienas vargingiausių portugalų kolonijoje ir jo gyventojai neturėjo pinigų nusipirkti vergams. Sam Paulas tapo bandeirantes (nuotykių, aukso ir vergų ieškotojų bei tyrinėtojų) centru, iš čia jie vyko į žemyno gilumą. Jų politinė įtaka vis stiprėjo ir 1640 m. jie išvijo jėzuitus iš miesto. Abi grupės labai nesutarė dėl vietinių gyventojų pavergimo, kuriam priešinosi jėzuitai.

Minas Žeraisase atradus auksą XVII a. paskutiniame dešimtmetyje į San Paulą atvyko daug žmonių. 1709 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas San Paulo ir do Ouro kapitonas. 1711 m. liepos 11 d. San Paulas oficialiai tapo miestu. Apie 1720 m. Gojanijos apylinkėse buvo rasta aukso ir portugalai prijungė tą regioną pažeisdami Tordesiljo sutartį. Kai auksas baigėsi XVIII a. pabaigoje San Paulas pradėjo auginti cukranendres. Cukrus buvo eksportuojamas per Santos uostą.

XVI-XIX a. buvo kavos plantacijų centras. Iš pradžių ji buvo auginama Paraibo slėnyje į rytus nuo San Paulo provincijos, o vėliau Kampinaso, Rio Klaro, Ribeiraun Preto apylinkėse. 1822 m. San Paule paskelbta Brazilijos nepriklausomybė. 1827 m. ikurta teisės mokykla, kuri dabar yra San Paulo universiteto dalis. Studentų atvykimas skatino tolimesnį miesto augimą. 1869 m. geležinkelis sujungė San Paulą su Santoso uostu. Vėliau nutiesti geležinkeliai San Paulą padarė judėjimo tarp pakrantės ir šalies gilumos pagrindiniu mazgu.

1888 m. panaikinus vergovę vyriausybė skatino imigraciją į Braziliją, kad būtų pakeisti vergai kavos plantacijose. Atvyko daug italų, japonų, portugalų, kurių daugelis apsistojo valstijos sostinėje. Mieste tuo metu pradėjo vystytis pramonė. 1889 m. Brazilija tapo respublika ir San Paulo valstija kartu su Minas Žeraisu lėmė prezidento rinkimus. Ši sąjunga vadinosi kava ir pienas, nes Minas Žeraisas garsėjo savo galvijais.

XIX-XX a. jis tapo Pietų Amerikos prekybos lyderiu, dideliu šalies finansų, kultūros ir pramonės centru. 1928 m. San Paule gyveno milijonas gyventojų. 1929 m. mieste pastatytas pirmasis dangoraižis - Martineli pastatas.

1930 m. perversmas sumažino San Paulo valstijos autonomija ir miesto gyventojai sukilo, kai po 1932 m. perversmo Getulio Vargas bandė tapti diktatoriumi. Sukilėliai tikėjosi kitų valstijų paramos, bet jo negavus Vargas sutriuškino sukilėlius.

2007 m. liepą miesto oro uoste įvyko aviakatastrofa (dėl trumpo pakilimo-nusileidimo tako).

Sportas

San Paule 1950 m. vyko IV pasaulio futbolo čempionatas.

Nuorodos

• San Paulo dangoraižių diagrama

Išnašos