Brabanto kunigaikštystė

Brabanto kunigaikštystė (Olandų kalba: Hertogdom Brabant) – istorinė valstybė dabartinėje šiaurės Belgijoje ir pietų Nyderlanduose, viena iš Septyniolikos Provincijų.

Istorija

Valstybė įkurta 1085 m., kuomet nedidelę teritoriją aplink Briuselį kaip atskirą sritį ėmė valdyti Leuveno dinastija. Jos atstovai titulavosi grafais. 1183 m. grafystė tapo kunigaikštyste ir labai stipriai išaugo teritoriškai, tapdama viena didžiausių valstybių Žemutinėse Provincijose.

1430 m. Brabanto soste įsigalėjo Burgundų dinastija, ir kunigaikštystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Taip vėliau ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.

Nyderlandų revoliucijos metu Brabantas buvo padalintas. 1648 m. Šiaurės Brabantas prijungtas prie Jungtinių Nyderlandų provincijų. Pietinis Brabantas tuo tarpu sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 1795 m. juos prijungus prie Prancūzijos, kunigaikštystė galutinai panaikinta.