Mikalojus II

Mikalojus II (lot. Nicolaus II, tikroji pavardė Gerhardas iš Burgundijos, 1010 m. Burgundija – 1061 m. liepos 27 d. Florencija) – 155-asis Romos popiežius (1058 m.).

Biografija

1045 m. paskirtas Florencijos vyskupu. Bažnytinių reformų šalininkas. Popiežiumi išrinktas Sienoje, nes Romoje tuo metu rezidavo antipopiežius Benediktas X. 1059 m. padedamas Lotaringijos ir Toskanos kunigaikščio Gotfrydo nušalino antipopiežių, perkėlė savo būstinę į Romą. 1059 m. sušaukė Laterano sinodą, jame pakartojo Bažnyčios nuostatas dėl celibato, pasmerkė simoniją, uždraudė pasaulietinę investitūrą, dekretu dėl popiežiaus rinkimų nustatė, kad popiežių renka kardinolai, kiti Romos dvasininkai ir pasauliečiai (t. p. ir imperatorius) turį tik aklamacijos teisę. Imperatorius prarado galimybę daryti įtaką popiežiaus politikai.

Siekdamas užsitikrinti normanų kunigaikščių paramą sudarė sąjungą su normanais. Robertui Gviskarui (Robert Guiscard) perdavė Apulijos, Kalabrijos bei Sicilijos žemes, o Aversos grafui Ričardui – Kapujos kunigaikštiją. Už tai normanai įsipareigojo ginti Romą ir garantuoti popiežiaus rinkimų laisvę.

Šaltiniai