Azerbaidžano Demokratinė Respublika

Azerbaidžano Demokratinė Respublika (azer. Azərbaycan Xalq Cümhuriyyəti) – valstybė, egzistavusi dabartinio Azerbaidžano ir gretimų regionų teritorijoje 1918-1920 m. Tai buvo pirmoji Islamo pasaulyje sekuliari demokratinė valstybė, pralenkusi Turkiją.

Valstybei šis pavadinimas buvo parinktas nepaisant to, kad iki tol Azerbaidžanu buvo vadinamas gerokai platesnis regionas, įskaitant ir didelę dalį Irano (Pietinis Azerbaidžanas). Tai sukėlė įtarimų iš Irano, kuris įžvelgė Azerbaidžano ambicijas prisijungti Irano teritorijas. Siekiant išvengti konfliktų, oficialiuose šaltiniuose valstybė neretai buvo įvardijama kaip Kaukazo Azerbaidžanas.

Vidaus raida

Iširus Užkaukazės Federacijai, 1918 m. gegužės 28 d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma demokratine Respublika. Jos sostine tapo Gandža, kadangi didžiausias ir svarbiausias miestas Baku tuo metu buvo kontroliuojamas anti-musulmoniškai nusiteikusių bolševikų, kurie iš pradžių ten įkūrė Baku komuną, o 1918 m. rugpjūtį ten įkurta Centrokaspijos diktatūra.

1918 m. gruodžio 4 d. valstybėje buvo sušauktas pirmasis parlamentas (madžlis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripažintas de facto su jos trokštamomis teritorijomis. 1919 m. šalyje suteiktos teisės balsuoti moterims.

Valstybės politiniame gyvenime vyravo Musavat partija, pasikeitė penkios vyriausybės.

1920 m. į Azerbaidžaną įsiveržė Raudonoji armija. Balandžio 28 d. paskelbta Azerbaidžano TSR, kuri pabaigė Respublikos egzistavimą.

Teritorija

Nuo pat pradžių Azerbaidžanui, kaip naujai atsirandančiai valstybei, iškilo daug teritorinių problemų, kadangi tautos Kaukaze gyveno sumišusios, o daugybė istorinių regionų buvo ginčytini. Svarbiausi ginčytini regionai buvo Kalnų Karabachas, Siunikas, Nachičevanas, Kazakas (su Armėnija), Zakatalos regionas (su Gruzija). Buvo ir teritorinis ginčas su Rusija dėl Derbento, kuris istoriškai buvo laikomas Azerbaidžano regiono dalimi.

Siekdamas išspręsti šiuos teritorinius konfliktus, Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri 1918 m. rugsėjo 15 d. užėmė Baku (rugsėjo mėnesį jis paskelbtas valstybės sostine). Vėliau Baku užėmė anglai, kurie rėmė Azerbaidžano siekius, matydami šioje valstybėje būsimą užtvarą prieš komunizmo grėsmę. Jie norėjo, kad Azerbaidžanas taptų kuo didesnis, netgi paaukojant kitas tautines mažumas.

Azerbaidžane pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas. Nepaisant to, Gruzija užsitikrino savo pozicijas Zakataloje, Armėnija okupavo Nachičevanę ir Siuniką, o Kalnų Karabache 1920 m. prasidėjo pasipriešinimo karas.