Mstislavas Keldyšas

Mstislavas Keldyšas (rus. Мстислав Всеволодович Келдыш; 1911 m. vasario 10 d. Rygoje – 1978 m. birželio 24 d. Maskvoje) – tarybinis mokslininkas, TSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1946 m.), 1961–1974 m. – TSRS Mokslų akademijos prezidentas. Triskart Tarybų Sąjungos didvyris (1956, 1961, 1971 m.). Pagrindiniai M. Keldyšo moksliniai pasiekimai buvo matematikos, mechanikos ir aerodinamikos srityje.

Biografija

Gimė bajorų šeimoje. 1931 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą, jame dėstė (nuo 1937 m. – profesorius). 1953–1978 m. buvo TSRS Mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto direktoriumi.

Mokslinė veikla

M. Keldyšas tyrinėjo raketines-kosmines sistemas, teoriškai pagrindė dirbtinių palydovų išvedimą į Žemės orbitą ir skrydžius į kitas Saulės sistemos planetas, koordinavo TSRS mokslo institucijų darbus kuriant pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą bei rengiant pilotuojamus kosminius skrydžius.

Kosminiai tyrinėjimai tuo metu buvo griežtai įslaptinti. M. Keldyšas buvo žinomas kaip Mokslų akademijos prezidentas, tačiau kaip mokslininkas spaudoje buvo vadinamas „kosmonautikos teoretiku“, neminint jo pavardės.

Visuomeninė veikla

1964–1978 m. M. Keldyšas buvo Lenino ir TSRS Valstybinių premijų skyrimo komiteto pirmininkas, daugelio šalių mokslo akademijų narys, TSKP CK narys, 6–9-ojo šaukimų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1942 ir 1946 m. apdovanotas Stalino premija, 1957 m. – Lenino premija.

M. Keldyšas nusižudė savo garaže automobilio išmetamosiomis dujomis. Urna su jo palaikais palaidota Kremliaus sienoje Maskvoje.

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 2186 ir krateris Mėnulyje. Nuo 1980 Rusijos mokslų akademija už pasiekimus taikomosios matematikos ir mechanikos srityje teikia M. Keldyšo vardo medalį.

Šaltiniai

Nuorodos

• Mokslinių tyrimų laivas „Akademikas Mstislavas Keldyšas“
• Filmas „Keldyšo formulė“ (rusų kalba) Archyvuota kopija 2012-11-05 iš Wayback Machine projekto.