Kujavija

Kujavija (lenk. Kujawy) – istorinė žemė šiaurės Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje. Svarbiausi regiono miestai yra Bydgoščius, Inovroclavas, Kujavijos Brasta, Vloclavekas ir kt.

Geografija

Dabartinėje Lenkijoje Kujavijos istorinis regionas apima didžiąją dalį Kujavijos Pamario vaivadijos. Kujavijos apibrėžimas nėra vieningas. Be tikrosios Kujavijos į šią sąvoką neretai įtraukiamos ir teritorijos rytuose: Dobrynės žemė, o kartais ir Kulmo žemė. Į vakarus nuo Kujavijos yra Didžioji Lenkija, į vakarus – Mazovija, šiaurės vakaruose – Pomerelija, šiaurės rytuose – Prūsija.

Kujavija apima Vyslos vidurupio baseiną, kita svarbi upė yra Notecė. Būdingos lygumos ir derlingi juodžemiai, darantys Kujaviją derlingiausiu Lenkijos regionu, dar vadinamu Lenkijos grūdų aruodu.

Istorija

Kujavija į Lenkijos valstybę įtraukta 960 m. valdant Meškai I. Boleslovo III Kreivaburnio sūnums pasidalinus valdas, Kujavija priskirta Mazovijos kunigaikštystei. 1194 m. sudaryta autonominė Kujavijos kunigaikštystė, kuriai vadovavo Lešekas II Baltasis. 1202–1234 m. Kujavija vėl priklausė Mazovijai, kurią valdė Konradas Mazovietis. Jis 1226 m. į savo valdas pasikvietė Teutonų ordiną. Riteriai įsitvirtino rytų Kujavijoje, Dobrynės žemėje. XIII a. antroje pusėje kraštas padalintas į dvi kunigaikštystes su centrais Inovroclave ir Kujavijos Brastoje. XIV a. Vladislovas Lokietka Kujaviją prijungė prie suvienytos Lenkijos valstybės. 1332 m. didžiąją krato dalį užkariavo teutonai, tačiau lenkai juos palaipsniui išstūmė.

Po ATR padalijimų Kujavija priklausė Prūsijos karalystei. Dabar kraštas įeina į Lenkijos Kujavijos Pamario vaivadiją.