Aller au contenu principal

A lyga


A lyga


LFF A lyga, arba tiesiog A lyga – aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos. Lygos varžybas organizuoja Lietuvos futbolo klubų asociacija A Lyga.

Varžybų formatas

A lygos čempionatas vyksta 4 ratais, sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 10 komandų.

A lygos klubų dukterinės komandos nuo 2007 m. iki 2014 m. žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 metų sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I-oje ir II-oje).

Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF Čempionato taurė bei pereinamoji LFF Čempionų taurė, čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA Čempionų lygos turnyre.

Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA Europos konferencijų lygos (iki 2020-2021 m. sezono - UEFA Europos lygos) atrankos turnyre.

Paskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos nugalėtoja, o priešpaskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl vietos A lygoje. Dėl kintančių klubų finansinių ir vidinių aplinkybių, klubai dažnai kilo ir krito neatitinkant sportinio principo - klubų dalyvavimą lėmė licencijavimosi procesas.

Nuo 2012 metų sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.

2023 m. sezonas

2023 m. A lygoje žaidė dešimt komandų.

Licencijavimo eiga

2023 m. sezonui buvo patvirtinti šie A lygos čempionato dalyviai:

Istorija

1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, S. Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys. 1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įkurta Lietuvos futbolo federacija (1991 m.), kuri organizavo Lietuvos lygą. Sezonas buvo vykdomas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), ruduo-pavasaris sistema. Nuo 1999 m. sistema pakeista į šiaurės kraštams būdingą sistemą pavasaris-ruduo, kuri yra nepakitusi iki šiol. 1999 m. pakito ir lygos pavadinimas, Lietuvos lyga tapo LFF lyga. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į LFF A lygą. 2003 m. buvo įkurta NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), kuri perėmė lygos organizavimą, ir nuo 2004 m. lyga pervadinta į NFKA A lygą. 2009 m. NFKA veiklą vėl perėmė LFF, ir sugrąžino LFF A lygos pavadinimą, kuris liko nepakitęs iki šiol. Lygos pavadinime figūravo sponsoriaus vardas, kai lyga turėjo generalinius sponsorius 2012–2016 m. Vėliau, 2017 m. pabaigoje NFKA buvo priimta į LFF narius.

2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovojo teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą buvo įtraukti net 4 klubai iš I lygos.

2020 m. sezone žaidė mažiausias Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius - 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas aukščiausios šalies lygos komandų skaičius. Tokia situacija susidarė po to, kai žlugo FC Stumbras, o Atlantas Klaipėda ir FK Palanga buvo apkaltinti sutartų rungtynių organizavimu ir pašalinti iš A lygos. Tik viena I lygos komanda sugebėjo licencijuotis į A lygą. 2021 m. į A lygą pakilo 4 komandos.

2020 m. sezonas buvo sustabdytas beveik 3 mėnesiams kilus COVID-19 viruso pandemijai. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tarp kovo 12 d. ir gegužės 30 d. visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Sušvelninus karantino sąlygas, dėl suprastėjusios žaidėjų formos bei dėl negrįžusių legionierių buvo pratęstas pavasario žaidėjų perėjimų langas. Vasaros perėjimų langas buvo pastūmėtas į priekį. A lygos varžybos buvo sutrumpintos, ir vyko keturiais ratais vietoje šešių. Visos varžybos vyko be žiūrovų, per rungtynes buvo leidžiami penki žaidėjų keitimai. Rugsėjo pabaigoje kilo antroji pandemijos banga, spalio mėn. užsikrėtė keli A lygos komandų nariai. Koronavirusas nulėmė sezono pabaigą, po to kai prieš paskutinį turą 20 FK Sūduvos klubo narių užsikrėtė koronavirusu. Prieš paskutinį turą FK Sūduva pirmavo čempionate, tačiau pralaimėję rungtynes FK Žalgiriui, liko antroje vietoje.

Logotipai

Prizininkai

Tarpukaris

Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.

Tarybinis laikotarpis

Tarybiniais metais šalies čempionate (LTSR Aukščiausioje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (Žalgiris Vilnius, Inkaras Kaunas, Atlantas Klaipėda) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.

Nepriklausoma Lietuva

Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje).

A lygos čempionai (nuo 1990 m.)

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     nebeegziztuojantys klubai

A lygos dalyviai

Duomenys atnaujinti 2021 m. (išskyrus taškų skaičių, kuris bus atnaujintas po sezono pabaigos)

Dabartiniai A lygos dalyviai nuo 2001 m

Duomenys atnaujinti 2023 m. sezono pabaigoje

Buvę A lygos dalyviai nuo 2001 m.

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     klubai šiuo metu žaidžiantys žemesnėse lygose
     nebeegziztuojantys klubai

Žaidėjai

Dauguma A lygos žaidėjų turi profesionalo kontraktus su klubais, tačiau yra ir žaidėjų su mėgėjo kontraktais. 2023 m. A lygoje buvo registruoti 245 žaidėjai, tarpe jų – 104 (42%) užsieniečiai.

     žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje
     žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje

Viso buvo 91 žaidėjas sužaidęs 100 ir daugiau rungtynių A lygoje.

Žiūrovai

2004 m. užfiksuotas A lygos pirmojo turo lankomumo rekordas - vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. pirmojo turo lankomumas buvo 1570 žiūrovų.

Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse nuolat mažėja.

Šaltiniai

Nuorodos

  • Oficiali A lygos svetainė
  • Lietuvos futbolo archyvas
  • RSSSF: čempionai
  • RSSSF: lentelės
  • Foot.dk archyvas
  • Soccerway.com
  • The-sports.org

Taip pat skaitykite

  • Lietuvos futbolo taurė
  • Lietuvos futbolo supertaurė

[[Kategorija:A lygos sezonai|]]


Text submitted to CC-BY-SA license. Source: A lyga by Wikipedia (Historical)


PEUGEOT 205