Vilniaus akademijos spaustuvė

Vilniaus akademijos spaustuvė – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos poligrafijos įmonė, veikusi 1575–1805 m.

Istorija

Vilniaus akademijai spaustuvę 1586 m. padovanojo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris 1576 m. iš Brastos perkėlė savo tėvo Mikalojaus Radvilos Juodojo spaustuvę, spausdinusią evangelikų reformatų literatūrą.

Spaustuvė turėjo raidžių liejyklą, knygrišyklą, knygyną ir biblioteką. Iš pradžių dirbo 4, o 1773 m. – 24 žmonės, buvo 8 spausdinimo mašinos (5 spausdinimo staklės, 1804 m. – 11 staklių). 1805 m. spaustuvę nupirko Juozapas Zavadskis.

Veikla

Spaustuvė spausdino universitetui ir jam priklausiusioms mokykloms bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyventojams skirtą literatūrą. Išleista apie 3270 leidinių lotynų, lenkų, latvių, prancūzų, rusų, graiką, italų, vokiečių, lietuvių kalbomis, tarp jų 143 knygos. Čia išspausdintos pirmosios Didžiojoje Lietuvoje knygos lietuvių kalba. Nuo 1737 m. leido kalendorius, 1757 m. akademija gavo leidimą spausdinti laikraščius. 1760 m. pasirodė pirmasis Lietuvos laikraštis „Kurjer Litewski“, ėjęs iki 1763 m. Spaustuvėje taip pat buvo spausdinami leidinio priedai bei laikraščiai „Wiadomości Literackie“ (1760–1763 m.), „Gazety Wilenskie“ (1764–1793 m.), „Gazeta Narodowa Wilenska“ (1794 m.) „Gazeta Litewska“ (1804–1805 m.)

Knygos lietuvių kalba

• Mikalojus Daukša. Kathechizmas, 1595 m.
• M. Daukša. Postilla Catholicka, 1599 m.
• Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų, 2 d., 1629 m., 1644 m.
• Saliamonas Mozerka Slavočinskis. Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios, 1646 m.)

Knygos lotynų kalba

• Petras Skarga. Už švenčiausią eucharistiją, 1576 m.
• L. Bojeris. Karolių mūšis, 1606 m.
• Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lyrikos knygos, 1628 m.
• Jonas Rudamina. Garsiosios matematikos teoremos ir problemos, 1633 m.
• A. Diblinskis. Astronomijos šimtinė, 1639 m.
• Albertas Kojalavičius-Vijūkas. Ivairios žinios apie LDK bažnyčios būklę, 1650 m.
• Žygimantas Liauksminas. Muzikos menas ir praktika, 1667 m., 1669 m., 1693 m.
• J. Proišhofas. Vilniaus universitetas, 1707 m.
• A. Mištautas. Sapiegų giminės istorija, 3 d., 1724 m.,
  • Lietuvos kalbų visuma, 1737 m.
  • Latvių gramatika, 1737 m.
• B. Dobševičius. Dabartinių filosofų pažiūros, 1760 m.

Knygos keliomis kalbomis

• K. Sirvydas. Trijų kalbų žodynas, 1620 m., 1631 m., 1677 m., 1713 m.
• J. Elgeris. Lenkų-lotynų-latvių žodynas, 1683 m.

Žymiausieji spaustuvininkai

• Danielius Lenčickis – 1576–1593 m., su pertrauka, kai veikė Lenčickio spaustuvė.
• J. Slenskis – 1579–1580 m.
• Martynas iš Kazimežo – 1581–1582 m.
• S. Golda – 1596 m.
• T. Levickis – 1604–1606 m.
• J. Kochanas – 1641–1644 m.

Spaustuvės prefektai

• P. Vidmanštatas – 1586 m.
• Jonas Chodzinskis – 1642–1644 m.
• M. Dambrovskis – 1664–1777 m., su pertraukomis.
• K. Kelpša – 1680–1782 m.
• J. Narbutas – 1706–1710 m.
• A. Kulieša – 1712–1720 m.
• M. Karvackis – 1720–1732 m.
• A. Kirkoras – 1732–1734 m.; 1735–1742 m.
• Pranciškus Paprockis – 1760–1763 m.
• Kazimieras Adomas Naruševičius – 1764–1766 m.
• Martynas Počobutas – 1767–1769 m.
• D. Pilchovskis – 1773–1788 m.

Šaltiniai

1. Vilniaus universiteto leidykla
2. Lenčickio spaustuvė
3. Jakšto spaustuvė
4. Vilniaus dailės akademijos muziejus
5. Žemės ūkio akademijos metraštis
6. Kazimieras Adomas Naruševičius
7. Juozapas Legavičius
8. Vilniaus vyskupija
9. Šv. Jono gatvė
10. Martynas Počobutas
11. Konstantinas Benislavskis
12. Gimtoji kalba (Kaunas)
13. Enzys Jagomastas
14. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
15. Domas Kaunas
16. Lietuvių laikraštis
17. Sluškų rūmai
18. Antanas Mačianskas
19. Lietuvos studentas
20. Karo archyvas