Šartro katedra

Šartro Dievo Motinos katedra (pranc. Cathédrale Notre-Dame de Chartres) – katalikų katedra, esanti Šartro mieste (80 km į pietvakarius nuo Paryžiaus). Pastatyta 1193–1250 m. laikotarpiu ir yra laikoma vienu iš aukštosios gotikos šedevrų Prancūzijoje. Katedra pasižymi tuo, kad yra išlaikiusi savo autentiškumą ir tėra labai nedaug pakitusi nuo XIII a.

Katedros vietoje bažnyčios statytos jau nuo IV a. Pirmoji katedra sudegė 1020 m., vietoje jos pastatyta romaninė bažnyčia su didele kripta. Ji 1194 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro. Vėliau pradėta statyti gotikinė katedra. 1260 m. įvyko jos pašventinimas, kuriame dalyvavo karalius Liudvikas IX.

Šartro katedra yra lotyniškojo kryžiaus plano. Fasade ryškūs du bokštai – 113 m bokštas išlikęs nuo romaniškosios bažnyčios ir 105 m aukščio špilis. Bažnyčia turi 9 portalus, išlikusius nuo senosios bažnyčios laikų. Pietinėje pastato dalyje yra XVI a. astronominis laikrodis, fasade – rozetės formos langas.

Katedros interjeras dekoruotas vertingais vitražais, kurių bendras plotas siekia 2000 m². Seniausi vitražai sukurti XII a. Altorių skiria gausiai bareljefais dekoruota siena. Ant pastato grindų yra 1205 m. sukurtas labirintas, vaizduojantis tikinčiojo kelią pas Dievą.

1979 m. Šartro katedra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija