Dožd

Dožd (rus. Дождь – „lietus“) – rusiškas TV kanalas. Rodo naujienų, kultūros, politikos, verslo ir dokumentikos laidas.

Laidos talpinamos kanalo tinklalapyje (pilnos jų versijos yra apmokestintos).

Genezė

Kanalą įkūrė žiniasklaidininkė Natalija Sindejeva, jos tuometinis vyras bankininkas Aleksandras Vinokurovas ir buvusi NTV režisierė Vera Kričevskaja.

2010 m. balandžio 27 d. pradėjo transliuoti.

2013 m. rugsėjo 23 d. tapo mokamu – apmokestinta tiesioginė transliacija ir kai kurių laidų įrašų peržiūra.

2014 m. sausio 26 d. Leningrado blokados 70-mečio išvakarėse paskelbė poleminę apklausą: ar nevertėjo Leningrado atiduoti, siekiant išsaugoti šimtus tūkstančių gyvybių?. Formuluotė sukėlė skandalą Rusijoje. Ryšio operatoriai, įvairiomis dingstimis, atjungė kanalą nuo palydovinių ir kabelinių transliacijų.

Nuo 2014 m. pagal sutartį su Europos Komisija, nušviečiant ES veiklą, gavo reklaminių pajamų.

Veiklos Rusijoje sustabdymas

2022 m. kovo 1 d. Rusijos ryšio, IT ir žiniasklaidos priežiūros įstaigai Roskomnadzor įvedus cenzūrą apie invaziją į Ukrainą, kanalas nutarė pristabdyti veiklą. Kovo 3 d. įvyko paskutinė transliacija iš Maskvos. Jos pabaigoje, su užuomina į 1991 m. pučą, rodytas baletas „Gulbių ežeras“. Pučo metu Rusijos kanalai rodė būtent šio baleto įrašą.

Veikla Latvijoje

2022 m. birželio 6 d. Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (lietuviškos LRTK atitikmuo) suteikė „Dožd“ leidimą transliuoti. Liepos 18 d. transliacijos atnaujintos.

Kontroversijos

Turinio kritika

2022 m. rugpjūtį teatro režisierius, Naujojo Rygos teatro meno vadovas Alvis Hermanis paragino Latvijos tarnybas atšaukti kanalo licenciją. Taip pasiūlyta dėl laidos apie sovietinius paminklus, kurioje nagrinėta ar jų griovimas nesupykdys Latvijos rusų bei nepažeis tarptautinių sutarčių. A. Hermanį supykdė, kad laidos vedėja Kotryna Kotrikadzė (kanalo naujienų vadovė ir vyr. redaktoriaus žmona), pasikvietusi Rygos merą Martyną Stakį, uždavinėjo jam teigiančius klausimus, provokavo ir reikalavo dėl to teisintis. Režisieriaus įsitikinimu, rusams išvis nederėtų kištis į Latvijos vidaus reikalus.

Į kritiką dėl 2017 m. parodyto žemėlapio kuriame Krymas vaizduojamas Rusijos dalimi Latvijoje įsikūrusio kanalo atstovai pareiškė taip pasielgę vadovaudamiesi Rusijos Konstitucijos 65 str.

Rugpjūčio 22 d. kanalo žurnalistai nušvietė Rusijos vėliavos dienos minėjimą okupuotose teritorijose.

Rugpjūčio 25 d. kanalas pasikvietė į studiją rusų kariškį, išsakiusį prorusišką požiūrį apie Bučos žudynes, rėmusį invaziją, o šie teiginiai šaltinio nuomone nebuvo laidos vedančiųjų deramai rimtai paneigti.

Skandalas dėl Rusijos kariuomenės palaikymo

2022 m. gruodžio 1 d. laidos „Здесь и сейчас“ (Čia ir dabar) vedėjas Aleksejus Karastiliovas paragino žiūrovus pasidalinti informacija apie rusų karių sąlygas fronte, paragino siųsti skundus apie Rusijoje vykstančią mobilizaciją, rusų kareivių negandas. Eteryje prasitarta kad tokiu būdu kanalas „padėjo rusų kareiviams“, pvz. suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.

Gruodžio 2 d. kanalas nutraukė sutartį su A. Karastiliovu. Gruodžio 3 d. palaikydami savo kolegą iš kanalo savanoriškai pasitraukė žurnalistai Vladimiras Romenskis su Margarita Liutova.

Latvijos vicepremjeras ir gynybos ministras Artis Pabrikas pranešė, kad kantrybės taurė perpildyta: „Dožd“ darbuotojai turėtų grįžti į Rusiją, o iš jų turėtų būti atimti leidimai gyventi Latvijoje. Kanalo vyr. redaktorius paaiškino, kad kanalas Rusijos kariuomenei pagalbos nerenka ir neteikia, o laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota.

Licencijos atšaukimas

2022 m. gruodžio 6 d. Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba, besiremdama el. žiniasklaidos priemonių įstatymu, nusprendė nuo gruodžio 8 d. atšaukti kanalo leidimą transliuoti.

Argumentai

Taryba nustatė tokius kanalo trūkumus:

1. Nėra privalomo valstybine kalba (latviškai) transliuojamo garso kanalo ar bent jau subtitrų, tad latviška auditorija jo gali nesuprasti;
   • Apie tai kanalas liepos 25 ir rugpjūčio 23 d. buvo raštiškai perspėtas, tačiau įspėjimus dėl pažeidimo ignoravo. Rugsėjo 15 d. jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena, lapkričio 10 d. nubaustas 4000€ bauda. Taryba tai traktavo kaip nepagarbą latvių teisės aktams, valstybinei kalbai ir pačiai Latvijai;
2. Spalio 1–10 d. vykdyto stebėjimo metu, okupuotas Krymas žemėlapyje rodytas kaip Rusijos dalis;
3. Spalio 1–10 d. vykdyto stebėjimo metu, Rusijos armija pavadinta „mūsų armija“;
   • Spalio 13 d. pradėtos administracinės teisenos metu, kanalo atstovai tai vadino menines išraiškos priemone ir žodžio laisvės išraiška. Gruodžio 1 d. šie du pažeidimai (Krymo priskyrimas Rusijai ir rusų kariuomenės vadinimas „mūsų“) įvertinti kaip dezinformacija, už juos skirta 10000€ bauda;
4. Gruodžio 1 d. eteryje išreikštas palaikymas šiai armijai ir kvietimas, ginkluoto konflikto metu, ją paremti;
   • Tai įvertinta kaip reikšminga grėsmė ne tik Ukrainos, tačiau ir Latvijos bei kitų Europos šalių saugumui, kadangi Saeima rugpjūčio 11 d. sprendimu (ir lapkričio 23 d. EP sprendimu) Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Nustatyta, kad pagalba Rusijos mobilizuotiems kariams yra akivaizdus raginimas atlikti nusikaltimą, t. y. kanalas užuot stipriau skelbęs rusų kariuomenės nusikaltimus demokratinėje, nepriklausomoje Ukrainoje, aiškino apie jų negandų šalinimą, taip palengvinant karo nusikaltimų vykdymą.
5. Sprendime cituojama kanalo šeimininkė N. Sindejeva, kurios viešą pasisakymą Taryba kvalifikavo kaip tiesioginį palaikymą genocidą vykdančiai Rusijos kariuomenei, turintį neabejotinos reikšmės kanalo turiniui ir temų nušvietimui;
6. Kanalas nuolat tyčia pažeidinėja tvarką, savo veiksmų nekeičia, jo šeimininkai nesupranta vykdytų pažeidimų esmės ir reikšmės bei to nepripažįsta, savo veiksmų kenksmingų pasekmių nesuvokia, o anksčiau skirtos baudos savo prevencinių tikslų nepasiekė. Priešingai, kanalo vyr. redaktorius rimtus pažeidimus menkinamai vadina klaidomis, perdėjimais ir techn. problemomis.
   • Nuosekliai ir rimtai įstatymą pažeidinėjantis kanalas prieštarauja viešąjam interesui ir sąžiningai televizijų konkurencijai.

Tarybos pirmininkas Ivars Āboliņš pabrėžė, kad sprendimas buvo priimtas ir remiantis gruodžio 5 d. gauta Latvijos Valstybės saugumo tarnybos pažyma dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Tarnyba pažymoje Tarybai konstatavo, kad Rusijos nusikaltimai Ukrainos civilių atžvilgiu yra terorizmas, jo rėmimas kelia grėsmę Latvijos saugumui ir baudžiamas pagal Latvijos Baudžiamojo kodekso 77² str.

Kanalo reakcija

2022 m. gruodžio 6 d. kanalo vyr. redaktorius leidimo transliuoti sustabdymą palygino su kanalo uždarymu V. Putino valdomoje Rusijoje, piktinosi Tarybos sprendimu bei ironizavo Tarybos atžvilgiu.

Tą pačią dieną kanalo naujienų vadovė ir vyr. redaktoriaus žmona Kotryna Kotrikadzė Tarybos posėdį išvadino grynu formalumu, Tarybos argumentus paniekino bei pasityčiojo iš jos pirmininko Ivars Āboliņš.

Tą pačią dieną kanalo savininkė N. Sindejeva atsiprašė trijų atleistų darbuotojų, prašė jų grįžti į kanalą.

Apeliacija

2023 m. sausio 10 d. kanalas apskundė NEŽPT sprendimą teismui.

2023 m. sausio 11 d. latviškos Saeimos Žmogaus teisių ir visuomeninių reikalų komisija pripažino, kad licencijos sustabdymas buvęs teisingu.

2023 m. liepos 5 d. Rygos apylinkės administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs kanalo skundą dėl NEŽPT sprendimo (anuliuoti transliacijos licenciją), patvirtino jo pagrįstumą ir teisėtumą.

2023 m. liepos 13 d. kanalo vyr. redaktorius T. Dziadko su Rygos teismo sprendimu kategoriškai nesutiko, išvadino jį neteisingu ir neproporcingu bei pažadėjo skųsti Strasbūro teismui.

Atgimimas Nyderlanduose

2022 m. gruodžio 22 d. Nyderlandų žiniasklaidos reguliatorius suteikė 5 metų leidimą kanalui teikti komercinės televizijos transliavimo paslaugą kaip komercinei žiniasklaidos institucijai.

Tačiau Latvijos (NEPLP) ir Lietuvos (LRTK) reguliatoriai patikino, kad tai dar anaiptol nereiškia kanalo retransliacijų Baltijos šalyse.

Kanalo biuras ir dalis kanalo darbuotojų liks Rygoje, redakcijos centras persikels į Amsterdamą.

Šaltiniai

Nuorodos

• Kanalo svetainė

1. Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba
2. Ksenija Sobčiak
3. Grigorijus Lepsas
4. Nečiotnyj voin