![Technologijos filosofija Technologijos filosofija](/modules/owlapps_apps/img/nopic.jpg)
Technologijos filosofija – filosofijos sritis, nagrinėjanti technologijų prigimtį ir technologijų sukeliamas socialines pasekmes.
Filosofinės diskusijos technologijų (ar jų graikiška pirmtake techne) klausimais yra datuojamos dar nuo Vakarų filosofijos pradžios. Frazė „technologijų filosofija“ (angl. philosophy of technology) pirmą kartą buvo panaudota XIX a. pabaigoje vokiečių kilmės filosofo ir geografo Ernst Kapp jo išleistoje knygoje pavadinimu „Grundlinien einer Filosofija der Technik“.
Vakarietiškas terminas „technologija“ yra kilęs iš graikų sąvokos techne (τέχνη) (meno ar amato žinios). Apskritai, graikų požiūriu, techne yra tai, kas kyla iš bandymo imituoti gamtą (pavyzdžiui, audimas kilo stebint audžiančius vorus). Graikų filosofai, tokie kaip Heraklitas ir Demokritas taip pat laikėsi šio požiūrio. Aristotelis veikale „Fizika“ sutiko, kad dažniausiai techne ir yra imitacija, bet taip pat tvirtino, kad techne gali išeiti už gamtos ribų ir baigti tai „ko gamta negali užbaigti“. Aristotelis taip pat teigė, kad gamta (physis) ir techne skiriasi ontologine prasme, nes natūralūs dalykai turi tam tikrą vidinį generacijos ir judesio principą, taip pat vidinę teleologinę galutinę priežastį. O techne formuoja išorinės priežastys ir išorinis telos (tikslas ar pabaiga). Natūralūs (kilę iš gamtos) objektai siekia daugintis ir pasiekti tam tikrą tikslą (telos), kai techne to nesiekia. Platono veikale „Timaeus“ pasaulis yra vaizduojamas kaip dieviškojo meistro (Demiurge) darbas, kuris sukūrė pasaulį vadovaudamasis amžinosiomis substancinėmis formomis, visai kaip amatininkas, kuris gamindamas naudoja brėžinius. Be to, Platonas savo veikale „Įstatymai“ teigia, kad kiekvienas bet kurio meistro darbas yra šio dieviškojo meistro darbo imitavimas.
Romos imperijos ir vėlyvosios antikos laikotarpiu to meto autoriai išleido veikalus, tokius kaip „Vitruvius“, „De Architectura“ (I a. pr. m. e.) ir Agricola „De Re Metallica“ (1556). Viduramžių scholastinėje filosofijoje paprastai laikomasi tradicinio požiūrio į technologijas, kad tai – gamtos imitavimas. Renesanso epochoje Francis Bacon tapo vienu iš pirmųjų šiuolaikinių autorių, aprašiusių technologijų poveikį visuomenei. Savo utopiniame veikale „New Atlantis“ (1627), Francis Bacon suformulavo optimistinę pasaulio suvokimo idėją, kurioje fikcinė įstaiga („Salomon's House“) pasitelkia gamtos filosofiją ir technologijas tam, kad išplėstų žmogaus galią prieš gamtą – visuomenės tobulinimas vykdomas gerinant žmonių gyvenimo sąlygas. Šios fikcinės institucijos tikslas yra toks, jog „norima sužinoti visas priežastis ir daiktų judėjimo paslaptis; taip išplėčiant žmonijos galimybių ribas iki tokio lygio, kad viskas tampa įmanoma.
Vokiečių filosofas ir geografas Ernst Kapp, įsikūręs Teksaso valstijoje, išleido fundamentalią knygą „Grundlinien einer Filosofija der Technik“(1877). Kapp buvo giliai įkvėptas Hegel filosofijos ir techniką laikė žmogaus organų projekcija. Bent jau Europoje Kapp yra vadinimas technologijų filosofijos pradininku. Kita, labiau materialistinė pozicija technologijų klausimais, buvo sukurta remiantis Bendžiamino Franklino ir Karlo Markso idėjomis, kuri padarė labai daug įtakos XX amžiaus technologijų filosofijai.
Penki garsūs XX amžiaus filosofai, konkrečiai aptarę moderniųjų technologijų poveikį žmonijai, buvo John Dewey, Martin Heidegger, Herbert Marcuse, Günther Anders ir Hannah Arendt. Jie visi suvokė technologijas kaip centrinę šiuolaikinio gyvenimo grandį, nors Heidegger, Anders, Arendt ir Marcuse šiuo požiūriu buvo labiau skeptiški ir kritiški nei Dewey. Heidegger iškilusi problema buvo užslėpta technologijų prigimties esmė, ką jis vėliau įvardijo kaip Gestell, kuris, kaip jis aiškino, žmonėms kelią didžiausią pavojų, taip suteikdamas žmonijai jos didžiausią galimybę. Heidegger technologijas pagrinde nagrinėjo savo darbe „The Question Concerning Technology“.
Šiuolaikiniai filosofai, besidomintys technologijomis: Jean Baudrillard, Albert Borgmann, Andrew Feenberg, Langdon Winner, Donna Haraway, Avital Ronell, Brian Holmes, Don Ihde, Bruno Latour, Paul Levinson, Ernesto Mayz Vallenilla, Carl Mitcham, Leo Marx, Gilbert Simondon, Lewis Mumford, Jacques Ellul, Bernard Stiegler, Paul Virilio, Günter Ropohl, Nicole C. Karafyllis, Richard Sennett ir George Grant.
Nors didžioji dalis svarbių kūrinių technologijų filosofijos tematika buvo išleisti XX a. antroje pusėje, Paul Durbin Paul Durbin išskyrė dvi knygas, išleistas praėjusio ir šio amžiaus sandūroje, ženklinančias technologijų filosofijos plėtrą kaip akademinę subdiscipliną su savo kanoniniais tekstais. Tos knygos yra: „ Technologijos ir geras gyvenimas“ (2000), kurią redagavo Eric Higgs, Andrew Light, ir David Strong ir „Amerikietiška technologijų filosofija“ (2001), kurią parašė Hans Achterhuis.
Tobulėjant technologijoms su tuo kartu ateina ne tik pažanga, bet ir susirūpinimą keliančios pasekmės visuomenei. Lelia Green žudynes Port Arthur ir Dunblane nurodo kaip pavyzdžius, gerai iliustruojančius technologinio ir socialinio determinizmo koncepcijas. Technologinis determinizmas teigia, kad „kad būtent technologijų bruožai nulėmė pastarosios paskirtį/naudojimą, o progresyviosios visuomenės vaidmuo buvo prisitaikyti [ir gauti naudos iš] technologinių pokyčių“.Alternatyvus požiūris yra socialinis determinizmas, kaltinantis visuomenę dėl technologijų „kūrimo ir diegimo“. Reakcija į minėtas ginkluotas žudynes įvairiuose regionuose buvo skirtinga. Tasmanijos valdžia ginklų kontrolės įstatymus sugriežtino dar labiau nei anksčiau, kuomet JAV buvo teigiamai žiūrima į teisių dėl šaunamųjų ginklų turėjimą gynimą. Štai čia slypi tiek nuomonių, tiek socialinių dimensijų skirtis. Lelia Green teigia, kad technologijos gali būti suvokiamos kaip neutralus subjektas tik tada, kai sociokultūrinis kontekstas ir problemos, supančios specifinę technologijų sritį, yra panaikinamos. Tik tokiu atveju mes pamatysime, kad iš tiesų egzistuoja santykis tarp socialinių grupių ir technologijų valdymu paremtos galios.
Owlapps.net - since 2012 - Les chouettes applications du hibou