Estijos ir Lietuvos santykiai

Estijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Estijos ir Lietuvos. Oficialūs tarptautiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1921 m. kovo 2 d., Estijai ir Lietuvai de jure pripažinus viena kitos nepriklausomybę (abi valstybės paskelbė nepriklausomybę 1918 m.), tačiau pirmieji kontaktai siekia senesnius laikus.

Tarp vėlyvo XVIII a. ir 1918 m. abi šalys priklausė Rusijos imperijai, nuo 1940 m. buvo inkorporuotos į SSRS. Dar kartą Estija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., Lietuva Estiją – 1991 metų rugpjūčio 22 dieną. Tais pačiais metais atnaujinti diplomatiniai santykiai.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Taline (dabartinis ambasadorius – Giedrius Apuokas), o Vilniuje yra įsikūrusi Estijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Kaimo Kūsko). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose veikia Estijos garbės konsulatai. Veikia Estijos lietuvių bendruomenė.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu bei tautų ryšiai viduramžiais ir naujaisiais amžiais

Išlikę informacijos apie lietuvių genčių siaubiamuosius žygius Estijos teritorijoje XII a. pab. Lietuvių aktyvi kova su Vokiečių ordinu neleido Livonijos ordinui pavergti estų ir latvių, skatino jų priešinimąsi. Lietuvių pergalė Šiaulių mūšyje (1236) paskatino sukilti Saaremos gyventojus, Durbės mūšyje (1260) – ir kitus estus. 1270 Karusės mūšyje (Vakarų Estijoje) Lietuvos kariuomenė sumušė Livonijos vokiečių ir danų iš Šiaurės Estijos kariuomenę. 1561 Vilniaus sutartimi Pietų Estija buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1629 priklausė Abiejų Tautų Respublikos autonominei provincijai Uždauguvio kunigaikštystei.

Santykiai nepriklausomybės kovų metu ir Tarpukariu

Nepriklausomybės kovų metu santykiai tarp estų ir lietuvių buvo minimalūs, nes Estijos ir Lietuvos valstybių teritorijos tarpusavyje nesiribojo. Estijai ir Lietuvai įkūrus valstybes ir apgynus savo nepriklausomybes santykiai tarp dviejų valstybių buvo geri, bet ne artimi (skirtingai nei santykiai tarp latvių ir estų); dažniausias buvo trišalis bendradarbiavimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Nors aptarinėtos kai kurių politikų ir Lietuvoje, idėjos apie Baltijos šalių vienybę Latvijoje ir Estijoje buvo populiaresnės. Jau pirmaisiais metais buvo užsiminta apie Baltijos Antantės būtinybę.

1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašyta Baltijos valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartis.

Santykiai okupacijų metais

Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą ir Estiją ir didelei daliai vietinių gyventojų pasitraukus į Vakarus, vyko gan aktyvus politinis ir kultūrinis bendradarbiavimas tarp lietuvių, latvių, taip pat estų išeivių. Dar 1946 m. Hamburge karo pabėgėlių buvo įkurtas Pabaltijo universitetas. Universitetas veikė iki 1949 m.

1955 m. Stepono Kairio iniciatyva JAV buvo organizuota Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialdemokratų konferencija.

Santykiai tarp okupuotų Baltijos šalių buvo mažiau glaudūs, tačiau 1979 m. lietuvių, latvių ir estų disidentams pavyko pasirašyti memorandumą, smerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą.

SSRS ėmus vadovauti Michailui Gorbačiovui ir ėmus demokratizuoti SSRS, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje įsikūrė nepriklausomybės siekiančios organizacijos – Sąjūdis ir Estijos liaudies frontas. Jos, kartu su bendraminčiais iš Latvijos – Latvijos liaudies frontu glaudžiai tarpusavyje bendradarbiavo. Apie 1988 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žalieji ir Sąjūdis surengė bendrą protesto akciją „Apkabinkime Baltiją“, kurioje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

1988 m. lapkričio 8 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybininkai Rygoje nutarė priešintis SSRS Konstitucijos pataisų projektui ir rinkti parašus prieš. Tai davė rezultatų, nes Lietuvoje pasirašė 1,8 mln., Latvijoje – 1,1 mln., Estijoje – beveik 1 mln. žmonių. Parašai perduoti SSRS AT priimamojo atstovams.

1989 m. gegužės 12–14 d. Sąjūdžio ir Latvijos, Estijos liaudies frontų atstovai susirinko į Baltijos Asamblėją Taline, kur diskutuota dėl ekonominio savarankiškumo ir suvereniteto siekio, paskelbtos kelios rezoliucijos, pirmąkart paminėtas nepriklausomybės siekis, judėjimų pirmininkų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, įsteigta Baltijos Taryba. Būtent Baltijos Taryba liepos 15 d. priėmė nutarimą nutiesti „gyvąją grandinę“ nuo Talino iki Vilniaus ir ją pavadinti Baltijos keliu. Šis nutarimas praktiškai realizuotas 1989 m. rugsėjo 23 d. – 650 km nusidriekusioje grandinėje stovėjo 2 mln. lietuvių, latvių ir estų.

SSRS liaudies deputatai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1989 m. rugsėjo 30 d. įkūrė Baltijos parlamentinę grupę su tikslu koordinuoti vieningus veiksmus parlamentiniu keliu siekiant Baltijos valstybių nepriklausomybės.

Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę, o Latvijai ir Estijai paskelbus suvereniteto aktus, 1991 m. kovo 17 d. SSRS vyko SSRS referendumas dėl federacijos atnaujinimo, kurį boikotavo visos Baltijos šalys.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos (1991 m.–dabar)

Dauguma sutarčių tarp šalių yra trišalės, t. y., įtraukiančios ir Latviją. 2017 m. tarp trijų Baltijos šalių pasirašytas susitarimas dėl geležinkelio transporto projekto Rail Baltica. Susitarimas yra svarbi sąlyga nutiesti greitojo geležinkelio, sujungsiančio tris valstybes, infrastruktūrą. Nereti aukščiausių vadovų susitikimai tarp abiejų šalių.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Vyksta nemažai akademinių mainų tarp Estijos ir Lietuvos švietimo institucijų. Estų kalba dėstoma VU, VDU, Taline veikia lituanistinė mokykla.

Ekonominis bendradarbiavimas

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Estiją. 2016 m. prekybos apyvarta tarp šalių siekė 2,03 mlrd. eurų. Estija yra 6-a pagal apimtį prekybos partnerė.

• Eksportas sudaro 2,23 mlrd. eurų; Estijja yra eksporto partnerė nr. 6
• Importas sudaro 2,69 mlrd. eurų; Estija yra importo partnerė nr. 9.

Žinomiausi Estijos investuotojai Lietuvoje – „Nortal“, „Olympic Entertainment Group“, „Estijos paštas“, „BLRT grupp“, „Bigbank“, „Baltika Group“, „Merko Ehitus“, „Graanul invest“, „Harju Elekter“, „Eesti Energia“.

Pilietiniai mainai

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Estijoje

• 1919 m. – Pranas Vaiciuška, atstovas
• 1920–1921 m. – Vytautas Jonas Gylys
• 1921–1923 m. – Dovas Zaunius, laikinasis reikalų patikėtinis (rezidavo Rygoje)
• 1924–1927 m. – Jonas Aukštuolis
• 1930–1931 m. – Kazys Šumauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1931–1933 m. – Donatas Malinauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1933–1940 m. – Bronius Dailidė, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
• 1990–1993 m. – Sigitas Kudarauskas, atstovas
• 1993–1994 m. – Deividas Matulionis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1994–1997 m. – Halina Kobeckaitė, ambasadorė
• 1997–2002 m. – Rimantas Tonkūnas
• 2002–2006 m. – Antanas Vinkus
• 2006 m. liepos-spalio mėn. – Saulius Butkus, laikinasis patikėtinis
• 2006–2012 m. – Juozas Bernatonis
• 2012–2017 m. – Neilas Tankevičius
• nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. – Giedrius Apuokas.

Pasiuntiniai Lietuvoje

Sąrašas nėra baigtinis

• Martas Tarmakas (1990–1991 m., pirmasis Estijos atstovas Lietuvai)
• Tomas Kukas (2012–2016 m.)
• Jana Vanaveski (2016–2020 m.)
• Kai Kaarelson (2020-2023 m.)
• Kaimo Kūsko (nuo 2023 m.)

Estijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai estai

Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2021 m. gruodžio mėn. 74 Estijos piliečiams už nuopelnus Lietuvai įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.

Estijos valstybiniais apdovanojimais apdovanoti šie Lietuvos piliečiai (sąrašas nepilnas):

• Vytautas Landsbergis
• Valdas Adamkus

Šaltiniai

Taip pat skaitykite

• Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940
• Estijos lietuviai

Nuorodos

• Straipsnis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje
• Estija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)