Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė


Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė


Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė (pradžioje – 2-oji oro eskadrilė) buvo 1921–1940 m. veikusi Lietuvos kariuomenės dalis, nuo 1923 m. – specializuota artimosios oro žvalgybos eskadrilė. 1940 m. pradžioje eskadrilė buvo ginkluota lėktuvais ANBO-41, jos vadu buvo mjr. Alfonsas Svilas, eskadrilė priklausė Karo aviacijos Pirmąjai (žvalgybos) grupei, vadovaujamai gen. štabo plk. ltn. N. Tautvilo. .

Įkūrimas

Eskadrilė oficialiai buvo įkurta 1921 m. kovo 1 d., Lietuvos karo aviacijai įsigijus daugiau lėktuvų ir parengus daugiau lakūnų nei reikėjo iki to veikusioms Pirmąjai ir Mokomąjai eskadrilėms. Šis sprendimas buvo įteisintas tik tų pačių metų kovo 22 d. kariuomenės vado slaptu įsakymu Nr. 8. Eskadrilės vadas buvo pavaldus Oro laivyno vadui, nuo 1921 m. gegužės 29 d. – Aviacijos, nuo 1933 m. vasario 15 d. – Karo aviacijos viršininkams. Karo aviaciją 1935 m. suskirsčius į tris grupes, nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. Antrosios eskadrilės vadas tapo pavaldus I grupės vadui.

Karo aviacijos vado 1935 m. liepos 30 d. slaptu įsakymu Nr. 10 Antroji oro eskadrilė pavadinta Pirmąja artimos žvalgybos eskadrile. Slaptumui išsaugoti Pirmoji artimos žvalgybos eskadrilė ir toliau buvo vadinama Antrąja eskadrile.

Vadovybė

Antrajai eskadrilei vadovavo:

  • 1921 m. kovo 1 d. – 1934 m. – leitenantas Vsevolodas Šenbergas;
  • 1934 m. – 1938 m. liepos 1 d. – majoras Vincas Švitris;
  • 1938 m. liepos 1 d. – 1939 m. – pulkininkas leitenantas Ignas Šešplaukis;
  • 1939 m. gruodžio 1 d. – 1940 m. rugpjūtis – kapitonas (nuo 1940 m. vasario 16 d. – majoras) Alfonsas Svilas;

Personalas

Eskadrilėje įvairiais laikotarpiais tarnavo: A. Gustaitis, L. Peseckas, A. Stašaitis, J. Mikėnas, J. Garolis ir kt.

Bazės

Eskadrilė buvo įkurta ir visu savo egzistavimo laikotarpiu bazavosi Kauno Žagariškių (Aleksoto) aerodrome.

Technika

1921 m. formuojant eskadrilę jei buvo perduoti tuometinės karo aviacijos turėti sunkesni orlaiviai – žvalgybiniai – lengvieji bombonešiai – LVG C.VI, Albatros C.XV, DFW C.V ir naikintuvai – Fokker D.VII, Albatros D.III. 1923 m. eskadrilė perginkluota naujai įsigytais itališkais žvalgybiniais – lengvaisiais bombonešiais Ansaldo-FIAT SVA.10. Dėl gausių pastarųjų trukumų vietoje jų pradėti naudoti pirmieji serijiniai lietuviški lėktuvai ANBO-III. Ketvirtajame dešimtmetyje eskadrilė buvo perginkluota lietuviškos konstrukcijos žvalgybiniais – lengvaisiais bombonešiais ANBO-IV, vėliau – ANBO-41.

  • LVG C.VI;
  • Albatros C.XV;
  • DFW C.V;
  • Fokker. D.VII;
  • Albatros. D.III;
  • Ansaldo SVA.10 – 12 vnt.;
  • ANBO-III (Nr. 42, 44, 45, naudoti iki 1934 m. vidurio, po to perduoti Mokomajai eskadrilei);
  • ANBO-IV (nuo 1934 m., „L“ variantas, Nr. 57, 58, 59, 60, 63);
  • ANBO-41 (nuo 1937 m.).

Įdomybės

Antrosios, kaip ir Ketvirtosios eskadrilės pilotai pasižymėjo pomėgiu ant lėktuvų bortų piešti asmeninius ženklus. Išlikusios nuotraukos liudija, kad ant Ansaldo SVA.10 buvo nupiešta ne mažiau kaip 5  asmeniniai lakūnų ženklai. 2-osios eskadrilės vadas vyr.  ltn.  Vsevelodas Šembergas jam paskirtą lėktuvą pažymėjo dviem baltos spalvos lygiagrečiomis, 45 laipsnių kampu pasvirusiomis juostomis, juosiančiomis lėktuvo liemenį. Kauno meno mokyklos mokinys, vienas žymiausių Lietuvos karo aviacijos lakūnų Jonas Mikėnas savąjį SVA.10 pažymėjo stilizuota žvaigžde, kurią vadino „kosmine žvaigžde“. Tiesa, kai J. Mikėną iš 2-osios eskadrilės perkėlė į 1-ąją, šia žvaigžde jis pažymėjo jam patikėtą naujutėlį naikintuvą Letov Š. 20L.

Simas Stanaitis ant lėktuvo liemens šonų nupiešė indėno galvą. Prisiminimuose jis rašė:

„1923 m. gavome naujas mašinas. Ir vėl pradėjome piešti kas ką išmano. Aš tuo metu skaičiau knygą, kurioje buvo graži vinjetė su indėno galva. Ji man labai patiko, tad nutariau šią galvą paversi savo ženklu. Nupiešiau negailėdamas dažų, bet išėjo taip, kad tas indėnas viename šone žiūrėjo į priekį, o kitame atgal…“

Žinomi dar du asmeniniai lakūnų ženklai, kurie buvo nupiešti ant lėktuvų SVA-10, tačiau jų autorystės M. Sereičikui nustatyti nepavyko.

*Asmeninio ženklo autoriaus karinis laipsnis nurodytas toks, kokį jis buvo užsitarnavęs, kai ženklas buvo piešiamas ant orlaivio.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje, prieš 1938 m., visi Karo aviacijos lėktuvai buvo perdažyti vieningu tamsiai žaliu kamufliažu ir asmeniniai lakūnų ženklai panaikinti.

Avarijos ir katastrofos

  • 1923 m. birželio 20 d. apie 15 val. tik atsiplėšus nuo žemės sustojo iš Kauno aerodromo kylančio Ansaldo SVA.10 (Nr. 805), pilotuojamo ltn. Prano Stelmoko, variklis. Pilotas mėgino apsisukti, tačiau perėjo į suktuką ir nukrito. Pilotas žuvo, kartu skridęs aviamechanikas eil. Kačanauskas buvo sunkiai sužeistas.
  • 1928 m. liepos 18 d. atlikdamas skrydžio rikiuotėje manevrą kpt. S. Stanaičio pilotuojamas Ansaldo SVA.10 ore susidūrė su kitu Ansaldo SVA.10 (Nr. 802), pilotuojamu vyr. psk. Miko Mažono ir propeleriu perkirto jo lėktuvą. Susidūrimo metu nuo smūgio iš lėktuvo su apsaugos diržais buvo išplėštas ir iškrito žvalgas vyr. ltn. J. Tumelis. Sudaužytas lėktuvas dalimis nukrito Julijanavos dvaro laukuose. Pilotas vyr. psk. Mikas Mažonas ir lakūnas žvalgas vyr. ltn. Jonas Tumelis žuvo. Susidūrimo metu stipriai pažeistas kpt. S. Stanaičio lėktuvas – pažeisti vairai, variklis – nukrito ant Trečiojo forto pylimo ir buvo sudaužytas nepataisomai, o pilotas bei žvalgas J. Kopukovas (Kovas) – sunkai sužeisti.
  • 1929 rugsėjo 19 d. kpt. Antano Kuncaičio ir oro žvalgo vyr. ltn. Antano Vedeikos Ansaldo SVA.10 leisdamasis Klaipėdos aerodrome apie 150 metrų aukštyje staiga perėjo į suktuką ir nepavykus išlyginti nukrito netoli Sendvario. Išsiliejus benzinui kilo gaisras ir lėktuvas sudegė anksčiau nei atvyko pagalba. Pilotai žuvo.
  • 1930 m. gegužės 24 d. ryte vyr. psk. Vlado Ačo pilotuojamam Ansaldo SVA.10 (žvalgas – ltn. Petras Kavaliauskas) pikiravimo metu lūžo sparnas. Ltn. Kavaliauskas iššoko su parašiutu ir laimingai nusileido į Nemuną. V. Ačas nespėjo iššokti ir žuvo.
  • 1938 m. birželio 2 d. apie 12:15 val. pilotas j. psk. Juozas Vilkaitis ir žvalgas j. ltn. Jonas Vydūnas su ANBO-IV (Nr. 69) iš nedidelio aukščio fotografuodami Bartninkų miestelį (Vilkaviškio raj.) įsirėžė į žemę ir žuvo.

Likvidavimas

Eskadrilė buvo išformuota po Lietuvos okupacijos, okupacinei valdžiai likviduojant Lietuvos karo aviaciją. Paskutinis eskadrilės vadas majoras Alfonsas Svilas į atsargą buvo paleistas valdžią Lietuvoje perėmus sovietams ir pilnai likvidavus Lietuvos karo aviaciją, 1940 m. gruodžio 1 d. Dalis eskadrilės lakūnų ir mechanikų perėjo į sovietų sukurtą Tautinę eskadrilę.

Eskadrilės turėtų orlaivių, išskyrus ANBO-41, SSRS Raudonoji armija į ginkluotę neperėmė, kai kuriuos jų panaudojo kaip treniruočių taikinius. Keletas eskadrilės turėtų ANBO-41 buvo perduoti Tautinei eskadrilei.

Literatūra

  • (LT) 2-oji eskadrilė, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. j. ltn. Jonas Vidūnas, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. j. psk. Juozas Vilkaitis, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. kpt. Antanas Kuncaitis, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. vyr. psk. Vladas Ačas, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. vyr. psk. Mikas Mažonas, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. vyr. ltn. Jonas Tumelis, Plieno sparnai.
  • (LT) Av. vyr. ltn. Antanas Vedeika, Plieno sparnai.
  • (LT) LCVA. F. 531, ap. 1, b. 11, psl. 1; F. 384, ap. 1, b. 15, l. 34; F. 1323, ap. 1, b. 20, l. 15 a. p.
  • (LT) LCVA. F. 1323, ap. 1, b. 313, l. 81, b. 356, l. 96; F. 929, ap. 5, b. 428, l. 10-15.
  • (LT) Karo aviacija, Letuvių žodynas.
  • (LT) Ramoška Gytis, ANBO III. P:irmasis serijinis lietuviškas lėktuvas, Plieno Sparnai Nr. 7 2002 m.
  • (LT) Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos karo aviacijos lakūnų ženklai ant lėktuvų, II dalis, Kardas Nr. 3 (471), 2016.

Išnašos


Text submitted to CC-BY-SA license. Source: Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė by Wikipedia (Historical)




 

Owlapps.net - since 2012 - Les chouettes applications du hibou