Hentai

Hentai – animė ir mangos pornografija. Terminas hentai (jap. 変態) yra skolinys iš japonų kalbos, kilęs iš trumpinio hentai seijoku (jap. 変態性欲 – „seksualinis iškrypimas“) ir įprastai yra naudojamas nenumaldomiems seksualiniems troškimams ar lytiniam aktui apibūdinti. Be animė ar mangos, hentai figūruoja ir kitose kūrybinės industrijos srityse, įskaitant meno kūrinius ar kompiuterinius žaidimus, neretai vadinamus eroge.

Hentai atsiradimą lėmė japonų kultūrinis bei istorinis požiūris į seksualumą. Tokia kūryba dažnai yra publikuojama savarankiškai ir sudaro didžiąją dalį fandomo, japoniškai vadinamo doužin (jap. 同人), darbų rinkos. Egzistuoja daugelis su hentai susijusių novelių bei požanrių, įvairiai pateikiančių sueitį ir personažų tarpusavio santykius.

Etimologija

Termino hentai istorija turi mokslinį bei psichologinį pradą. Įpusėjus Meidži laikotarpiui, šis terminas pasirodė publikacijose, apibūdinančiose neįprastus ar nenormalius bruožus, įskaitant paranormalius gebėjimus ir psichologinius sutrikimus. Vokiečių seksologo Rihardo fon Krafto-Ėbingo (Richard von Krafft-Ebing) teksto „Psychopathia Sexualis“ vertime hentai seijoku įvardintas, kaip „iškrypęs ar nenormalus seksualinis potraukis“, nors šis už psichologijos mokslo ribų buvo išpopuliarintas dar 1909 m., kuomet japonų rašytojas Mori Ogai publikavo romaną „Vita Sexualis“. Dėl nuolatinio domėjimosi hentai seijoku atsirado daugybė žurnalų ir publikacijų, dalinančių seksualinius patarimus, kurių dėka žodis hentai visuomenėje pamažu įgijo neigiamą konotaciją. Japonijoje bet koks iškrypęs ar nemoralus poelgis gali būti laikomas hentai, pavyzdžiui šinju (savižudybė dėl nelaimingos meilės). Visgi hentai samprata Japonijoje itin išpopuliarėjo su Nakamura Kokijo žurnalu „Nenormali psichologija“, dėl kurio vėliau atsirado kitų populiarių žurnalų, tokių kaip „Seksualumas ir žmogaus prigimtis“, „Sekso tyrimai“ bei „Seksas“.

Klasifikacija

Išnašos