Moncos trasa

Moncos trasa (Autodromo Nazionale di Monza) – legendinė Italijos Formulės 1 trasa Moncos mieste netoli Milano.

Istorija

„Monza Autodrome“ statybos prasidėjo 1922 metų sausį. Milano automobilininkų klubas nusprendė paminėti savo 25-ąsias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas Moncoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus. Iškart buvo sukurta privataus kapitalo kompanija prižiūrėti statybos darbus – S.I.A.S (Societa Incremento Automobilismo e Sport). Trasos architektu dirbti buvo pakviestas Alfredo Roselli.

Pirmajame projekte trasos ilgis siekė 14 km ir jo sąmata buvo apie 6 mln. lirų. Jau po mėnesio, 1922 m. vasarį, Milano automobilininkų klubo vadovas padėjo „kertinį akmenį“ ir darbai pajudėjo. Per rekordinį 110 dienų laiką, Monca buvo pasiruošusi lenktynėms. „Monza Autodrome“ turėjo vieną 4,5 km lenktą tiesiąją, du greitų posūkių kompleksus (juose tais laikais buvo pasiekiamas apie 180-190 km/h greitis), kurie buvo sujungti dviem tiesiosiomis po 1070 m ir besikeičiančio spindulio posūkiu.

Oficialus atidarymas vyko lietingą 1922 m. rugsėjo 3 dieną, kurio metu dalyvavo Italijos premjeras. Tos pačios dienos lenktynes laimėjo Pietro Bardolino su „Fiat 501“.

1928 m. įvyko pati skausmingiausia Italijos motosporto istorijoje avarija – pilotas Emilio Materassi lėkdamas dideliu greičiu rėžėsi į tribūnas. Be piloto žuvo dar 27 žiūrovai. Laikinai buvo nuspręsta lenktyniauti nedidelėje trasos dalyje. Taip trasa buvo sutrumpinta nuo 14 km iki 4,5 km – lenkta tiesioji ir keletas posūkių.

Antrojo pasaulinio karo metu trasa buvo naudojama ne pagal paskirtį. Iš pradžių čia buvo atvežtas archyvas, vėliau - žvėrys iš Milano zoologijos sodo. Trasos danga buvo galutinai sugadinta 1945 m. tankų parado metu, o pastatai ir tribūnos - dar anksčiau.

1948 m. Milano automobilininkų klubas nutarė atstatyti trasą, ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. Spalio 17 d. „Italijos GP“ laimėjo prancūzas Jean - Pierre Vimil, važiavęs su „Alfa Romeo 158“. O savaite vėliau čia finišavo motolenktynininkų čempionatas.

1955 m. statybos vėl grįžo į Moncą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasą iš esmės. Padidėjęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Trasos ilgis buvo sumažintas iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkis su besikeičiančiu radiusu „Parabolica“, o dar dviejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/h greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10 km trasos dalis. Italai tikėjosi ne tik Formulės 1 lenktynių. Tiesa, 1961 m. ilgoji trasa po baisios avarijos buvo uždaryta vienviečiams automobiliams. Įvažiuodamas į „Parabolica“ posūkį Wolfgang von Trips nesugebėjo išlaikyti automobilio, kuris posūkyje rėžėsi į tribūnas. Žuvo lenktynininkas ir 11 žiūrovų. Organizatoriai nusprendė tribūnas atitverti metaline tvora, bet 1970 m. rugsėjo 5 d. per kvalifikaciją neatlaikė ir ji. Jochenui Rindtui su „Lotus 72“ sugedo stabdžiai toje pačioje vietoje prieš „Parabolica“. Bolidas pramušė silpnus tvoros pamatus. Pilotas žuvo.

Jei trasa buvo statyta pasiekti rekordinius greičius, tai dabar organizatoriai suvokė trasos saugumo aspektą. Nuo 1970 m. konstruktoriai ir statytojai stojo į kovą su šia problema. Organizatoriai perstatė trasą, kad sumažintų greitį. Bolidų konstruktoriai dirbo, kad padidintų greitį. Tačiau baisių avarijų sąrašas didėjo toliau.

Švedų pilotas Ronnie Peterson buvo vienas iš Moncos „specialistų“. Jis čia laimėjo 1973, 1974 ir 1976 m. Per 1978 m. Italijos GP startą jis pateko į avariją, susilaužė abi kojas ir nugabentas į miesto ligoninę mirė. Čempionu tapo jo komandos John Player Team Lotus partneris Mario Andretti su „Lotus 79“.

XX a. 10-ajame dešimtmetyje pastatytas naujas boksų kompleksas ir įdiegta „greito saugumo“ sistema leidžia Moncai vadintis viena iš labiausiai įrengtų trasų. Medžiagos, iš kurių pastatyti boksai, gali atlaikyti ugnį dvi valandas, spaudos centras talpina 370 žurnalistų. Elektroninė trasos dalis valdoma iš vieno centro su palydoviniu ryšiu ir greitu kanalu per internetą. Trasoje įrengti 31 davikliai, kontroliuojantys automobilių padėtis trasoje. Taigi, mažiausias incidentas ir lenkimas tampa komandų ir žurnalistų grobiu.

2007 m. lenktynininkų prašymu buvo atlikti saugumą didinantys pakeitimai antruosiuose S formos posūkiuose. Anksčiau žole ir žvyru dengta išslydimo zona padengta asfaltu.

2016 m. pabaigoje bus pradėti trasos pirmojo posūkio atnaujinimo darbai - šis posūkis bus panaikintas ir lenktynininkai važiuos tiesiai, o šalia Parabolica posūkio bus įrengtos žvyro zonos. Vėliau šių planų buvo atsisakyta.

Statistika

Mirtys ir avarijos

• 1924 m. Louis Zborowski žuvo atsitrenkęs į medį.
• 1928 m. Emilio Materassi žuvo išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 27 žiūrovai.
• 1933 m. Giuseppe Campari, Mario Umberto Borzacchini ir Stanislas Czaykowski žuvo šiaurinėje trasos dalyje lenktynių metu.
• 1955 m. Alberto Ascari žuvo testuodamas bolidą praėjus 4 dienoms po avarijos Monako GP.
• 1961 m. Wolfgang von Trips žuvo išslydęs iš trasos. Taip pat žuvo 11 žiūrovų.
• 1970 m. Jochen Rindt žuvo per kvalifikacinį važiavimą.
• 1973 m. Renzo Pasolini ir Jarno Saarinen žuvo per motociklų lenktynes.
• 1973 m. Carlo Chionio, Renzo Colombini ir Renato Galtrucco žuvo per motociklų lenktynes.
• 1978 m. Ronnie Peterson po avarijos Formulės 1 lenktynėse mirė ligoninėje.
• 1998 m. Michael Paquay - Belgijos motociklininkas - mirė ligoninėje praėjus dienai po patirtos avarijos motociklų lenktynėse.
• 2000 m. Paolo Gislimberti – trasos prižiūrėtojas – žuvo į jį atsitrenkus padangai, kuri atitrūko nuo Heinz-Harald Frentzen vairuoto bolido pirmame posūkyje įvykus avarijai.

Adresas

Autodromo Nazionale di Monza
Parco Monza
20052 Monca

Nuorodos

• www.f1db.com Archyvuota kopija 2009-10-02 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
  

Šaltiniai