Žaslių sinagogos

Žaslių sinagogos – buvusios sinagogos, veikusios Kaišiadorių rajone, Žaslių miestelyje, stovėjusios greta viena kitos. Išliko nevienodai pasikeitę šių žydų maldos namų pastatai: chasidų – Bažnyčios g. 21, ortodoksų – Vytauto g. 36.

Istorija

1897 m. Žasliuose buvo 1955 gyventojai, iš kurių – 1325 žydai. Iki Pirmojo pasaulinio karo miestelyje stovėjo žydams priklausę dveji maldos namai. Dauguma žydų Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu 1941 m. buvo sušaudyti Strošiūnų miške.

Nuo XIX a. pradžios Žaslių žydai buvo suskirstę į ortodoksų ir chasidų bendruomenes, kurios turėjo atskirus maldos namus, stovėjusius buvusioje Sinagogų gatvėje, dabar – bevardžiame skersgatvyje tarp Bažnyčios ir Vytauto gatvių. Abi medinės sinagogos sudegė per didįjį Žaslių gaisrą 1905 m. Chasidai sinagogą atstatė 1908 m., po metų iškilo ir ortodoksų beit midrašas. Nepaisant religinių skirtumų, abu žydų maldos namus projektavo tas pats architektas – Antonas Filipovičius-Dubovikas. Per Pirmąjį Pasaulinį karą abi sinagogos buvo apniokotos vokiečių artilerijos, tačiau tarpukariu jos sutvarkytos ir sėkmingai veikė. Chasidų sinagogos pastatas – beveik kvadratinio plano dviaukštis mūrinis pastatas, atspindėjęs istorizmo laikotarpio architektūrą, turėjęs rytietiškų elementų fasade. Tai buvo tradicinė, vientisos erdvės sinagoga, savo architektūra buvusi gimininga priešais stovėjusiai ortodoksų sinagogai.

Po Antrojo pasaulinio karo nebeliko žydų bendruomenės, originalūs maldos namai išliko, buvo nevienodai pertvarkyti pagal naujų laikų poreikius. Chasidų sinagoga pokaryje pritaikyta vietos kolūkio kontorai, vėliau – pramoninių prekių parduotuvei. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pastatas buvo privatizuotas, jame įkurti gyvenamieji butai. Pastato vidaus struktūra pakito – vyrų maldų salėje, buvusioje per du aukštus, įrengta gelžbetoninė perdanga, kartu pakeista ir maldų salės langų forma. Privačia iniciatyva pastaraisiais metais atlikus remontą, savo išore pastatas lieka atpažįstamas kaip buvusi sinagoga.

Ortodoksų beit midrašo pastatas buvo plytų stiliaus. Pokaryje stovėjo apleistas, vėliau jis buvo naudojamas kaip sandėlis, o 1967 m. pastatas rekonstruotas, veikė kaip kultūros namai. 2014 m. prie Žaslių kultūros centro sienos buvo atidengtas bareljefas žymiam žasliečiui, pianistui Leopoldui Godovskiui.

Šaltiniai