Vytautas Petras Plečkaitis

Vytautas Petras Plečkaitis (g. 1950 m. spalio 16 d. Kalvarijoje) – diplomatas, istorikas, Lietuvos politinis veikėjas.

Išsilavinimas

1957–1966 m. mokėsi Kalvarijos vidurinėje mokykloje, bet buvo priverstas ją palikti, nes buvo sulaikytas KGB už antisovietinių lapelių platinimą Kalvarijoje. 1968 m. baigė Kalvarijos vakarinę vidurinę mokyklą. 1968 m. įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetą, bet už politinę veiklą 1972 m. pašalintas, 1978–1981 m. istoriją VU baigė neakivaizdžiai.

Veikla

1966–1968 m. statybų darbininkas. 1972–1974 m. tarnavo sovietų kariuomenėje. 1975 m. draudimo agentas ir kaimo mokyklos mokytojas Marijampolės rajone. 1976–1980 m. istorijos mokytojas, 1980–1984 m. Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos archeologas, 1984–1988 m. mokytojas ir dėstytojas, 1988–1990 m. Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1992–1996 m. Seimo narys Lietuvos-Lenkijos tarpparlamentinės grupės pirmininkas, Lietuvos-Vokietijos tarparlamentinės grupės pirmininko pavaduotojas. 1996–2001 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje-1997–2001 m. 2000–2001 m. ambasadorius Gruzijoje su rezidencija Kijeve. 2001–2005 UR ministro patarėjas. Nuo 2005 m. gruodžio 5 d. Lietuvos generalinis konsulas Ženevoje, nuo 2007 m rugpjūčio 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Šveicarijoje (paskirtas LR prezidento Valdo Adamkaus dekretu). 2008 m. suteiktas diplomatinis nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas.

1988 m. Klaipėdos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos narys, Klaipėdos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio seimo narys. Nuo 1991 m. gegužės mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 1991–1992 m. LSDP tarybos narys.

Kartu su Lenkijos ambasadoriumi Janu Vidackiu parengė dokumentų rinkinį „Lietuvos-Lenkijos santykiai 1917–1994 m.“V.,1998. Parašė populiarias Jogailos ir Barboros Radvilaitės biografijas knygoje „Iš kur mes atėjome“, daug straipsnių Mažosios Lietuvos, Klaipėdos miesto istorijos ir kultūros klausimais. Knygos „Jie valdo pasaulį“ bendraautoris.Iš vokiečių k.išvertė Aleksander Giese. "Laisvieji mūrininkai". V.,2006. Knygos "Šveicarija, kurios nepažįstame". V., 2013. ir knygos "Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas, diplomatas", V., 2015., p. 285, autorius. 2018 m. išleido knygą "Masonai, laisvieji mūrininkai kūrę irstiprinę Lietuvą."Bendradarbiauja Lietuvos spaudoje, portale 15min. aktualiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Šeima

Vedęs, žmona Nijolė. Dukros Aistė ir Žygintė. Broliai Romanas, Gintautas, Juozas (iš tėvo pusės), Algimantas, sesuo Vida.

Apdovanojimai

• 1996 m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Riterio (Kavalieriaus) Kryžius;
• Ukrainos kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinas;
• 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis;
• 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

Šaltiniai