![Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius](/modules/owlapps_apps/img/nopic.jpg)
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius – antras pagal reikšmę aukščiausias Lietuvos karinis valstybės apdovanojimas. LR Prezidento dekretu Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 m., kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Pradžioje vadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1927 m. balandžio 1 d. priimtas Vyčio Kryžiaus įstatymas, o tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus statutas. 1930 m. rugsėjo 1 d. pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1938 m. lapkričio 23 d. Kaune įvyko Vyčio Kryžiaus kavalierių suvažiavimas, skirtas pagerbti asmenims, labiausiai pasižymėjusiems kovoje dėl Lietuvos laisvės.
1927 m. 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi apdovanoti tuometiniai Italijos premjeras Benitas Musolinis bei karalius Viktoras Emanuelis III. Vėliau šiuo apdovanojimu buvo pagerbtas Belgijos karalius Albertas I, Čekoslovakijos prezidentas Tomas Masarykas ir Vokietijos prezidentas maršalas Paulis fon Hindenburgas. Pastarajam Lietuvos apdovanojimas įteiktas slapta, nes Vokietijos Konstitucija draudė savo pareigūnams priimti užsienio šalių apdovanojimus.
Pirmosios laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu iš lietuvių buvo apdovanoti tik Prezidentas Antanas Smetona ir kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Pastarasis savo ordino žvaigždę sugebėjo pamesti ir jam kaip dublikatas buvo įteikta vėlesnės laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė.
1944–1953 m. šis ženklas naudotas Lietuvos partizanų apdovanojimams.
Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas, vėliau gamino Vilniaus kombinatas „Dailė“, šiuo metu – Lietuvos monetų kalykla ir TŪB „Gurtana“. Iki 1996 m. ordino kaspinus gamino Lietuvos tekstilės institutas, dabar – Danijos firma „Morch and Sons“ Kopenhagoje. Keliadešimt Vyčio Kryžiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnių ordinų 1992 m. pagaminta Paryžiuje, firmoje „Arthus Bertrand“.
Šio ordino 1-ojo laipsnio žymeniu pirmieji atkurtoje Lietuvos nepriklausomoje valstybėje apdovanoti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės 1991 m. sausio 13 d. ir Medininkų tragedijos aukos, pagerbti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovai ir nariai, kiti iškilūs lietuvių išeivijos atstovai, savo veikla daug prisidėję prie valstybės atkūrimo.
Šiuo ordinu pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, laisvės kovų dalyviai, kuriems Vyčio Kryžiaus ordinas suteikiamas pagal 1997 m. liepos 3 d. „Pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo“ įstatymą. Už pastangas ir nuopelnus išvedant svetimą kariuomenę iš Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoti ir Lietuvos kariuomenės karininkai. Šiais ordinais taip pat pagerbti Lietuvos policijos, prokuratūros darbuotojai, pasižymėję kovoje prieš organizuotą nusikalstamumą.
Šiais ordinais apdovanojami asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą, savanoriai, kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Išimties atvejais Vyčio Kryžiaus ordinu gali būti apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji. 1991–2000 m. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti 396 asmenys, iš jų 56–1-ojo laipsnio ordinu.
Vyčio Kryžiaus ordino šventė – lapkričio 23 d. – Lietuvos karių diena.
Ordiną sudaro:
100 mm arba 65 mm pločio ordino juosta nešiojama perrišta per dešinįjį petį taip, kad prie jos pritvirtintas ordino kryžius kabotų ties kairiuoju šonu, o ordino žvaigždė segama kairėje krūtinės pusėje.
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra ordino 1-asis laipsnis. Kiti laipsniai:
Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę:
Šiuo ordinu gali būti apdovanojami didvyriškai žuvusieji ir asmenys po mirties.
Ordinais paprastai apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais, tačiau Vyčio kryžiaus ordinui ši taisyklė negalioja. Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinu turi Vyriausybė, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos – Vasario 16-osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.
Owlapps.net - since 2012 - Les chouettes applications du hibou