Hamamacu (jap. 浜松市 = Hamamatsu) – Japonijos miestas, esantis Šidzuokos prefektūros vakarinėje dalyje.
2005 m. liepos 1 d. prie jo buvo prijungti aplinkiniai 11 miestų, nuo tada Hamamacu yra didžiausias Šidzuokos miestas. Miestas garsėja muzikos instrumentų ir motociklų industrija. Šiame mieste susikūrė „Honda Motor Co.“ bendrovė.
Mieste įsikūrusios šių didesnių bendrovių būstinės:
2006 m. Hamamacu arenoje vyko XV pasaulio krepšinio čempionato C grupės varžybos, šioje grupėje žaidė ir Lietuvos rinktinė.
Oficiali miesto gėlė – likerinis mandarinas, medis – pušis, paukštis – japoninė četija.
LitSat-1 (Misija Lituanica 80) – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto komanda: Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universitetas, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Paleistas į kosmosą 2014 m. sausio 9 d. Tuo pat metu paleistas ir kitas lietuviškas palydovas – „LituanicaSAT-1“. Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val.
Misija dedikuota legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Misija „Lituanica 80“ – pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapas.
Pirmasis etapas (tarptautinių santykių užmezgimas): pirmasis etapas prasidėjo 2007 metais, kai Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, vėliau Lietuvos kosmoso asociacija. Šis juridinis junginys Lietuvoje atliko pagrindinę kosmoso technologijų populiarinimo ir plėtros veiklą bei užmezgė pirmuosius kontaktus su Baltijos šalių kosmoso technologijų mokslininkais, o vėliau ir su NASA Ameso mokslinių tyrimų centru. Dėl šių ryšių atsirado naujas požiūris ir naujos galimybės bendradarbiauti su įvairiais kosminių tyrimų centrais visame pasaulyje.
Antrasis etapas (patirties ir kvalifikacijos įgavimas): kvalifikacijos kėlimas buvo įgyvendintas keliais etapais. Pirmas etapas apėmė mokymąsi iš kitų šalių patirties, kaip skirtingose šalyse veikia mokslinių tyrimų padaliniai, kurie kuria kosmines technologijas, ir kokie fondai teikia paramą šios mokslo srities plėtojimui. Antras etapas susidėjo iš gilesnių žinių bei šios mokslo srities populiarinimo Lietuvoje. Šis etapas buvo pradėtas įgyvendinti 2012 metais, kai du studentai gavo šansą išbandyti savo jėgas NASA Ameso mokslinių tyrimų centre bei žinia apie tai pasklido Lietuvoje. Tai suveikė, kaip katalizatorius, kuris padėjo išjudinti visuomenę ir pradėti drąsiai mąstyti apie galimus pasiekimus kosmoso technologijų srityje.
Trečiasis etapas: „LitSat-1“ projektavimas ir realizavimas.
2013 m. birželio 4 d. Lietuvos kosmoso asociacija išplatino pranešimą apie palydovo „LitSat-1“ kūrimą su Kauno technologijos universitetu ir Kosmoso mokslo ir technologijų institutu. „LitSat-1“ palydovo komandos pagrindinis tikslas yra 2015 m. į kosmosą paleisti pjezo reakcijos įrangą. Toks eksperimentas dar nebuvo atliktas, o jo sėkminga jo baigtis atvertų dideles galimybes pasaulio valstybių palydovų programoms. 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai suteikė leidimą eksploatuoti palydovo dažnius ir ryšio sistemą kosmose.
Palydovas į kosmosą pakilo 2014 m. sausio 9 d. Jis paleistas bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosminių skrydžių centro. Į Tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabeno kompanijos „Orbital Sciences Corporation“ raketa nešėja „Antares“, Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimo laivu „Cygnus 2“.
Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val. Tą pačią dieną 13.45 val. KTU valdymo stotyje buvo sėkmingai priimti ir dekoduoti „LitSat-1“ švyturio paketai. Kovo 4 d. 13.30 val. palydovui sėkmingai perduota valdymo komanda, įjungtas GPS imtuvas. Kovo 9 d. sėkmingai įjungtas ir išbandytas tiesinis transponderis (retransliatorius). Kovo 11 d. sėkmingai ištransliuoti trys žodžiai (LIETUVA MYLI LAISVĘ) per palydovo tiesinį transponderį.
Iki 2014 m. Kovo 25 d. buvo išbandytos visos palydovo sistemos. Sukaupta telemetrinė informacija (daugiau nei 10 tūkst. telemetrijos duomenų paketų, priimtų KTU, ir gausybė duomenų iš viso pasaulio radijo mėgėjų).
Palydove „LitSat-1“ buvo sumontuoti šie moduliai: pagrindinė palydovo plokštė, rėmėjų plokštė, komunikacinė siųstuvo-imtuvo plokštė, maitinimo šaltinio plokštė, tiesinis transponderis, komutacinė plokštė, saugaus paleidimo sistema.
Palydovo techniniai duomenys:
Dr. Andrius Vilkauskas, prof. dr. Algimantas Valinevičius, Vidmantas Tomkus, prof. dr. Darius Gailius, dr. Pranas Kuzas, dr. Linas Obcarskas, Egidijus Berankis, dr. Darius Kybartas, dr. Domantas Bručas, dr. Gintautas Balčiūnas, dr. Marius Malcius, Edgaras Vaštakas, Darius Eidukynas, Raimundas Bastys, Algis Karpavičius.
Baltijos šalyse kuriami ir ruošiami paleisti pirmieji kosminiai aparatai:
1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nedatuota
Nobelio premijos laureatai:
Royal Albert Hall (pilnas pavadinimas angl. Royal Albert Hall of Arts and Sciences) – Londono Karališkoji princo Alberto vardą turinti koncertų salė, esanti Pietų Kensingtone. Tai viena prestižiškiausių koncertinių salių Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje. Ją pastatė karalienė Viktorija savo vyro, princo Alberto garbei.
1851 m. Londono Haid parke, globojant princui Albertui, buvo suorganizuota Didžioji pasaulinė visų tautų industrinė paroda.
Parodos organizavimu užsiėmė anglų išradėjas, visuomenės veikėjas Henris Koulas ir Anglijos karalienės patvirtinta Karališkoji komisija, kurią sudarė 24 nariai. Parodai buvo paskirti milžiniški Krištolo rūmai, esantys Haid parke.
Įkvėptas parodos sėkmės princas Albertas toliau kuravo Kensingtono Londone pertvarkymą į muziejaus miestelį, kuriame jo iniciatyva įsikūrė Londono Karališkasis muzikos koledžas (stovintis priešais Karališkąją Alberto salę) ir Karališkoji Londono geografų draugija.
Komisija Princo Alberto patarimu nupirko pastatą, ant kurio pamatų šiuo metu stovi princo Alberto koncertų salė. Buvo patvirtintas naujo pastato architektūrinis planas, tačiau princas Albertas 1861 m. mirė, nespėjęs įgyvendinti projekto.
Po vyro mirties karalienė Viktorija sugalvojo įamžinti jo atminimą, princo Alberto vardo koncertų salės pastatymu. 1867 m. gegužės 20 d. buvo padėtas pirmasis pastato akmuo.
Salės pastatas suprojektuotas inžinierių Pranciškaus Fovkės ir Henrio Skoto. Pastatą statė viena tuometinių, anglų lyderiaujančių kompanijų „Luko broliai“.
Projektuotojams įtaką darė senovės amfiteatrai. Be to, jie salės projektui panaudojo vokiečių architekto Gotfrido Sempero, tuo metu dirbusio Pietų Kensingtono muziejuje, idėjas.
Karališkosios Alberto salės atidarymo ceremonija įvyko 1871 m. kovo 29 d. Vietoj susijaudinusios karalienės sveikinimo kalbą pasakė princas Eduardas VII.
Jau pirmųjų koncertų metu buvo susidurta su akustikos problemomis. Inžinieriai pirmiausia bandė išspręsti stipraus aido problemą, įrengdami drobės markizę po centriniu salės kupolu. Tai padėjo ir apsaugojo salę nuo saulės, tačiau iki galo problema nebuvo išspręsta. Juokais buvo sakoma, jog salė: „Vienintelė vieta, kur britų kompozitorius gali būti tikras, kad jo kūrinys bus išgirstas du kartus“.
1871 m. prancūzų kompozitorius ir vargonininkas Šarlis Kamilis Sen Sansas atliko epizodą iš Šarlio Guno operos „Faustas“. Orkestro atlikėjai po koncerto pasakė, jog garso efektas buvo kuo nuostabiausias.
Ilgą laiką Karališkojoje Alberto salėje nebuvo gero elektros apšvietimo. Buvo įrengta speciali dujinė apšvietimo sistema, kurioje tūkstančiai dujų purkštukų būdavo apšviesti per dešimt sekundžių. Elektra salėje įrengta 1888 metais.
1877 m. gegužės mėn. garsus vokiečių kompozitorius Ričardas Vagneris atliko pirmąją aštuonių koncertų, pavadintų „Didysis Vagnerio festivalis“, dalį. Pasibaigus vienai kūrinio daliai, jis perdavė dirigento lazdelę Hansui Richteriui, pats atsisėdo į kėdę salės kampe. Tarp žiūrovų buvo ir Ričardo Vagnerio žmona Kosima, Vengrijos virtuozo pianisto ir kompozitoriaus Ferenco Listo duktė.
1911 m. Karališkojoje Alberto salėje rusų pianistas ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas dalyvavo „London Ballad Concert“. Į konstatuojamąją dalį buvo įtraukti „Prelude in C-sharp minor“ ir „Elegie in E-flat minor“ iš Fantazijų pjesės.
1933 m. vokiečių fizikas Albertas Einšteinas minėtoje salėje vadovavo vykusiam „Einšteino susitikimui“ su Britų Akademikų taryba.
1936 m. Karališkojoje Alberto salėje buvo švenčiamas Didžiosios Britanijos valstybės veikėjo Džozefo Čemberlano gimimo šimtmečio jubiliejus.
II pasaulinio karo metu salė nenukentėjo.
Karališkoji Alberto salė buvo pastatyta daugiausia iš Hamšyro fabriko „Fareham Red“ plytų, su terakotos blokelių apdaila, pagamintų Tamverto gamykloje „Gibbs and Canning Limited“. Anglų inžinieriaus Rolando Masono Ordišo sukurtas kupolas buvo pagamintas iš geležies ir stiklo.
Karališkoji Alberto salė talpina 5267 sėdimų vietų.
Kiekvienais metais Karališkojoje Alberto salėje įvyksta daugiau kaip 350 renginių, įskaitant klasikinės muzikos koncertus, operas, baletus, labdaros koncertus, apdovanojimų ceremonijas, banketus.
Nuo 1941 m. kiekvienais metais Karališkojoje Alberto salėje rengiamas tarptautinis muzikos festivalis BBC Proms. Į šią salę jis perkeltas po to, kai II pasaulinio karo metais buvo sugriautas Karalienės salės pastatas, stovėjęs Londono centre.
Karališkojoje Alberto salėje koncertavo tokios populiarios roko grupės, kaip The Beatles, Deep Purple, Led Zeppelin ir The Who. 1956 m. Alfredas Hičkokas šioje salėje nufilmavo filmo „Vyras, kuris per daug žinojo“ kulminacinę sceną. Taip pat šioje salėje vyksta Londono Imperatoriškojo koledžo, esančio Kensingtone, šventiniai renginiai kartu su studentais.
Karališkoji Alberto salė atvira turistams.
The Beatles karališkoje Alberto salėje 1963 m. balandžio 18 d. surengė koncertą „BBC’s Swinging Sound, 63“. Koncerto metu populiarų hitą „Please Please Me Followed“ pirmą kartą atliko su nauja kompozicija.
1968 m. karališkoje Alberto salėje suorganizuotas Eurovizijos dainų konkursas.
Grupė Cream pasirodė 1968 m. lapkričio 26 d. koncerte „Cream's Farewell Concert“, kuris vienintelis kaip pilnas šios grupės koncertas buvo įrašytas video BBC.
1969 m. vasario 24 d. čia dalyvavo Jimi Hendrix su koncertu „The Jimi Hendrix Experience“.
1969 m. rugsėjo 24 d. Karališkojoje Alberto salėje įvyko pirmasis pasaulyje jungtinis roko grupės ir simfoninio orkestro koncertas, t. y. Deep Purple ir simfoninio orkestro „Royal Philharmonic Orchestra“ (dirigentas Malkolmas Arnoldas) jungtinis projektas, pavadinimu „Koncertas roko grupei ir orkestrui“. Lygiai po trisdešimt metų, 1999 m. rugsėjo mėn. grupė Deep Purple vėl sugrįžo į Karališkąją Alberto salę su gyvo garso koncertu.
1969 m. birželio 24 d. Karališkoje Alberto salėje koncertavo Pink Floyd. Naktį koncerto metu į salę buvo šaudoma iš patrankos ir mėtomi įvairūs nagų daiktai. Scenoje pasirodė žmogus, apsivilkęs gorilos kostiumu. Po šio koncerto grupei buvo uždrausta pasirodyti Karališkoje Alberto salėje.
Led Zeppelin koncertas įvyko 1970 m. sausio 9 d., Creedence Clearwater Revival – 1971 m. ABBA 1977 metais surengė du pasaulinių gastrolių baigiamuosius koncertus. Bilietai į juos buvo prieinami tik užsisakius paštu. Buvo nustatyta, jog iš viso paraiškų bilietams išsiuntė 2–3,5 milijonų žmonių.
Dusty Springfield Karališkoje Alberto salėje koncertavo 1979 m. gruodžio 3 d. Genesis — 1992 m. lapkričio 16 d. Robbie Williams – 2001 m. spalio 10 d.
2002 m. lapkričio 29 d. buvo surengtas koncertas George Harrison atminti. Į jį iš Indijos atvyko dalyvauti Ravi Šankaras ir Anuška Šankar.
David Gilmour koncertinis turas „Remmember that Night“ surengtas 2006 m. gegužės 29, 30 ir 31 dienomis.
Depeche Mode koncertavo 2010 m. vasario 17 d. labdaros akcijoje „Koncertas, skirtas paaugliams, sergantiems vėžiu“, į kurį visi bilietai buvo parduoti per rekordines 4 minutes.
2015 m. įvyko koncertas „Slowhand at 70“, skirtas Eric Clapton 70-mečio jubiliejui, taip pat tapęs jubiliejiniu 200 koncertu Karališkojoje Alberto salėje.
Owlapps.net - since 2012 - Les chouettes applications du hibou