Hamamacu (jap. 浜松市 = Hamamatsu) – Japonijos miestas, esantis Šidzuokos prefektūros vakarinėje dalyje.

2005 m. liepos 1 d. prie jo buvo prijungti aplinkiniai 11 miestų, nuo tada Hamamacu yra didžiausias Šidzuokos miestas. Miestas garsėja muzikos instrumentų ir motociklų industrija. Šiame mieste susikūrė „Honda Motor Co.“ bendrovė.

Ekonomika

Mieste įsikūrusios šių didesnių bendrovių būstinės:

• Hamamatsu Photonics
• Kawai Musical Instruments Mfg.
• Roland Corporation
• Suzuki Motor Co.
• Yamaha Corporation

Sportas

2006 m. Hamamacu arenoje vyko XV pasaulio krepšinio čempionato C grupės varžybos, šioje grupėje žaidė ir Lietuvos rinktinė.

Simboliai

Oficiali miesto gėlė – likerinis mandarinas, medis – pušis, paukštis – japoninė četija.

LitSat-1 (Misija Lituanica 80) – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto komanda: Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universitetas, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Paleistas į kosmosą 2014 m. sausio 9 d. Tuo pat metu paleistas ir kitas lietuviškas palydovas – „LituanicaSAT-1“. Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val.

Misija dedikuota legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Misija „Lituanica 80“ – pirmasis Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomos ilgalaikės kosmoso programos etapas.

Istorija

Pirmasis etapas (tarptautinių santykių užmezgimas): pirmasis etapas prasidėjo 2007 metais, kai Lietuvoje buvo įkurta Nacionalinė kosminių technologijų platforma, vėliau Lietuvos kosmoso asociacija. Šis juridinis junginys Lietuvoje atliko pagrindinę kosmoso technologijų populiarinimo ir plėtros veiklą bei užmezgė pirmuosius kontaktus su Baltijos šalių kosmoso technologijų mokslininkais, o vėliau ir su NASA Ameso mokslinių tyrimų centru. Dėl šių ryšių atsirado naujas požiūris ir naujos galimybės bendradarbiauti su įvairiais kosminių tyrimų centrais visame pasaulyje.

Antrasis etapas (patirties ir kvalifikacijos įgavimas): kvalifikacijos kėlimas buvo įgyvendintas keliais etapais. Pirmas etapas apėmė mokymąsi iš kitų šalių patirties, kaip skirtingose šalyse veikia mokslinių tyrimų padaliniai, kurie kuria kosmines technologijas, ir kokie fondai teikia paramą šios mokslo srities plėtojimui. Antras etapas susidėjo iš gilesnių žinių bei šios mokslo srities populiarinimo Lietuvoje. Šis etapas buvo pradėtas įgyvendinti 2012 metais, kai du studentai gavo šansą išbandyti savo jėgas NASA Ameso mokslinių tyrimų centre bei žinia apie tai pasklido Lietuvoje. Tai suveikė, kaip katalizatorius, kuris padėjo išjudinti visuomenę ir pradėti drąsiai mąstyti apie galimus pasiekimus kosmoso technologijų srityje.

Trečiasis etapas: „LitSat-1“ projektavimas ir realizavimas.

Misijos eiga

2013 m. birželio 4 d. Lietuvos kosmoso asociacija išplatino pranešimą apie palydovo „LitSat-1“ kūrimą su Kauno technologijos universitetu ir Kosmoso mokslo ir technologijų institutu. „LitSat-1“ palydovo komandos pagrindinis tikslas yra 2015 m. į kosmosą paleisti pjezo reakcijos įrangą. Toks eksperimentas dar nebuvo atliktas, o jo sėkminga jo baigtis atvertų dideles galimybes pasaulio valstybių palydovų programoms. 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai suteikė leidimą eksploatuoti palydovo dažnius ir ryšio sistemą kosmose.

Palydovas į kosmosą pakilo 2014 m. sausio 9 d. Jis paleistas bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosminių skrydžių centro. Į Tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabeno kompanijos „Orbital Sciences Corporation“ raketa nešėja „Antares“, Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimo laivu „Cygnus 2“.

Palydovas paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d. 7.30 val. Tą pačią dieną 13.45 val. KTU valdymo stotyje buvo sėkmingai priimti ir dekoduoti „LitSat-1“ švyturio paketai. Kovo 4 d. 13.30 val. palydovui sėkmingai perduota valdymo komanda, įjungtas GPS imtuvas. Kovo 9 d. sėkmingai įjungtas ir išbandytas tiesinis transponderis (retransliatorius). Kovo 11 d. sėkmingai ištransliuoti trys žodžiai (LIETUVA MYLI LAISVĘ) per palydovo tiesinį transponderį.

Iki 2014 m. Kovo 25 d. buvo išbandytos visos palydovo sistemos. Sukaupta telemetrinė informacija (daugiau nei 10 tūkst. telemetrijos duomenų paketų, priimtų KTU, ir gausybė duomenų iš viso pasaulio radijo mėgėjų).

Misijos tikslai

Konstrukcija

Palydove „LitSat-1“ buvo sumontuoti šie moduliai: pagrindinė palydovo plokštė, rėmėjų plokštė, komunikacinė siųstuvo-imtuvo plokštė, maitinimo šaltinio plokštė, tiesinis transponderis, komutacinė plokštė, saugaus paleidimo sistema.

Techniniai duomenys

Palydovo techniniai duomenys:

• Aparato tūris – iki 1000 cm³
• Aparato svoris – 1,33 kg
• Skriejimo aukštis – 400 km

Komandos nariai

Dr. Andrius Vilkauskas, prof. dr. Algimantas Valinevičius, Vidmantas Tomkus, prof. dr. Darius Gailius, dr. Pranas Kuzas, dr. Linas Obcarskas, Egidijus Berankis, dr. Darius Kybartas, dr. Domantas Bručas, dr. Gintautas Balčiūnas, dr. Marius Malcius, Edgaras Vaštakas, Darius Eidukynas, Raimundas Bastys, Algis Karpavičius.

Pirmuosius lietuviškus žodžius (LIETUVA MYLI LAISVĘ) kosmose sugavo

• Roland Zuremely PY4ZBZ (Brazilija)
• Mike Rupprecht DK3WN (Vokietija)
• Tonis Eenmae ES5TO (Estija) iš ESTCUBE žemės valdymo stoties.

Lietuvos ir kaimyninių šalių panašūs kosminiai aparatai

Baltijos šalyse kuriami ir ruošiami paleisti pirmieji kosminiai aparatai:

• „LituanicaSAT-1“
• „Venta-1“ (Latvija)
• „ESTCube-1“ (Estija; sėkmingai iškeltas į orbitą 2013 m. gegužės 7 d.)

Šaltiniai

Nuorodos

• Misijos svetainė Archyvuota kopija 2014-01-01 iš Wayback Machine projekto.

1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Gimtadieniai

• Sausio 3 d. – Linas Kleiza, Lietuvos krepšininkas.
• Sausio 8 d. – Berneen Candice Naidoo, Lietuvos R&B muzikos atlikėja ir televizijos laidų vedėja. Ištekėjusi, vyras Andrius Čereška.
• Sausio 16 d. – Gintaras Januševičius, lietuvių pianistas, konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis Europoje ir už jos ribų.
• Sausio 20 d.:
  • Donatas Valentinavičius, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rolandas Alijevas, Lietuvos krepšininkas. Nuo 2010 m. atstovauja Prienų "Rūdupis" (LKL).
• Sausio 21 d. – Lukas Chmieliauskas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis LKL, Marijampolės "Sūduva-Arvi" ekipoje.
• Sausio 22 d. – Paulius Morkeliūnas, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos, šiuo metu esantis be komandos.
• Sausio 24 d. – Laimonas Kisielius, Lietuvos krepšininkas.
• Sausio 29 d.:
  • Juozas Ramanauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs Utenos „Juventus“ komandoje.
  • Martynas Mažeika, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis atakuojančio gynėjo ir įžaidėjo pozicijose.

• Vasario 1 d. – Brigita Virbalytė-Dimšienė, lengvosios atletikos sportininkė, kuri specializuojasi sportiniame ėjime. LTV sporto žurnalistė. 2009 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
• Vasario 2 d. – Aleksei Novoselski, Lietuvos slidininkas.
• Vasario 10 d. – Jonas Mačiulis, Lietuvos krepšininkas.
• Vasario 16 d. – Justinas Jankevičius, Lietuvos humoristas, televizijos laidų ir renginių vedėjas.
• Vasario 18 d. – Rimantas Klipčius, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Vasario 21 d. – Tomas Klimas, Lietuvos krepšininkas.
• Vasario 25 d. – Ona Kolobovaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas).

• Kovo 3 d. – Mariel Žagunis, lietuvių kilmės JAV fechtuotoja kardais.
• Kovo 9 d. – Andrius Jozonis, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Kovo 11 d. – Viktorija Žemaitytė, Lietuvos lengvaatletė, septynkovininkė. Treneris - A. Gavėnas.
• Kovo 15 d. – Vitalijus Rumiancevas, Lietuvos kalnų slidininkas.
• Kovo 21 d. – Julija Jačėnaitė, TV laidų vedėja, džiazo dainininkė, muzikos pedagogė.
• Kovo 27 d. – Karina Vnukova, lietuvių lengvaatletė, šuolininkė į aukštį. Jai priklauso geriausias Lietuvos keturiolikmečių šuolių į aukštį rekordas, 1 m 78 cm, pasiektas 1999 m. liepos 27 d. Olburge.

• Balandžio 1 d. – Egidijus Dimša, Lietuvos krepšininkas.
• Balandžio 5 d. – Linas Pilibaitis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia krašto saugo pozicijoje. Kviečiamas į Lietuvos rinktinę.
• Balandžio 19 d. – Petras Nausėda, Lietuvos ledo ritulininkas, Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Balandžio 23 d. – Jurgita Jurkutė, Lietuvos fotomodelis, 2007 m. konkurso Mis Lietuva nugalėtoja, laidų vedėja.
• Balandžio 28 d. – Deividas Stagniūnas, daugkartinis Lietuvos šokių ant ledo čempionas. Nuo 2010 m. čiuožęs kartu su Isabella Tobias, 2014 baigė sportininko karjerą.

• Gegužės 4 d. – Artūras Jomantas, Lietuvos krepšininkas žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje.
• Gegužės 5 d. – Eglė Urbonaitė, žmogaus teisių gynėja.
• Gegužės 6 d. – Marijus Norkus, lietuvių krepšininkas, Mažeikių "Mažeikiai" krepšinio komandos kapitonas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
• Gegužės 13 d. – Laurynas Pečiukaitis, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvasis agentas.
• Gegužės 15 d. – Lukas Pakeltis, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Gegužės 21 d.:
  • Aidas Viskontas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Perlo“ komandoje. 2010 m. pasirašė ilgalaikę sutartį su Vilniaus „Lietuvos Rytu", tačiau 2009-2010 m. sezono pabaigoje buvo paskolintas Vilniaus „Perlo“ komandai.
  • Vaidotas Volkus, Lietuvos krepšininkas.
• Gegužės 22 d. – Tadas Šuškevičius, Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys. 2010 m. Europos čempionate užėmęs devintąją vietą tapo sėkmingiausių šalies ėjiku Europos čempionatų istorijoje.
• Gegužės 24 d. – Aidas Fabijonas, futbolininkas.
• Gegužės 25 d.:
  • Ernestas Šetkus, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje.
  • Gintautas Jurevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Gegužės 31 d. – Justas Sinica, Lietuvos krepšininkas.

• Birželio 2 d. – Aurelijus Vaškys, Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Birželio 17 d. – Kęstutis Ivaškevičius, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Karjerą pradėjo „Atlante“, vėliau žaidė FBK Kaunas klube ir netrukus buvo paskolintas Heart of Midlothian. 2010 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė trejų metų sutartį su Tel Avivo „Bnei Jehuda“ klubu.
• Birželio 23 d. – Meirūnas Stankevičius, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje.
• Birželio 28 d. – Mantas Ruikis, Lietuvos krepšininkas.

• Liepos 4 d. – Andrius Golokvoščius, Lietuvos krepšininkas.
• Liepos 14 d. – Augustė Vedrickaitė, Lietuvos dainininkė, išgarsėjusi kaip realybės šou „Dangus“ dalyvė.
• Liepos 16 d. – Vaidas Šilėnas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
• Liepos 23 d. – Renaldas Seibutis, Lietuvos krepšininkas.
• Liepos 24 d. – Vytautas Matuzas, dainininkas, reperis. Išgarsėjo po pasirodymo TV3 projekte Lietuvos talentai.
• Liepos 26 d. – Ramūnas Minkevičius, pirmasis lietuvių kilmės kosmonautas, pakilęs į atvirą kosmosą.

• Rugpjūčio 20 d. – Vaidas Macianskis, Lietuvos futbolo žaidėjas. Žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
• Rugpjūčio 23 d. – Simonas Tilindis,
• Rugpjūčio 25 d. – Remalda Kergytė, Lietuvos lengvaatletė, kuri specializuojasi maratono ir ilgų nuotolių bėgime.

• Rugsėjo 6 d. – Tadas Kijanskas, Lietuvos futbolininkas. Per savo karjerą Kijanskas žaidė Kauno Jėgerių, Šilutės, FBK Kauno, Vilniaus Vėtros ir Marijampolės Sūduvos ekipose. 2009 m. sezone Kijanskas A lygos varžybose pelnė 11 įvarčių ir rezultatyviausių žaidėjų sąraše pasidalino 2-4 vietas. 2010 m. birželio 4 d. pasirašė trejų metų kontraktą su Jagiellonia Bialystok klubu.
• Rugsėjo 16 d. – Gediminas Anužis, Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Rugsėjo 25 d. – Lukas Žakaris, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

• Spalio 10 d. – Dalius Matkevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Spalio 11 d. – Liudas Mikalauskas, Lietuvos dainininkas (bosas), Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno muzikinio teatro solistas bei daugelio tarptautinių konkursų laureatas.
• Spalio 23 d. – Artas, Lietuvos popmuzikos atlikėjas, pramogų verslo atstovas, kurio pirmas singlas „Mūsų norai" išleistas 2003 m.

• Lapkričio 21 d. – Vytenis Jasikevičius, Lietuvos krepšininkas.
• Lapkričio 22 d. – Tadas Vidmantas, Lietuvos režisierius, reklamų kūrėjas, scenaristas.

• Gruodžio 2 d. – Mantas Puskunigis, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Gruodžio 8 d. – Ignatas Konovalovas, lietuvių dviratininkas, olimpinės rinktinės narys.
• Gruodžio 15 d. – Paulius Budreckis, Lietuvos krepšininkas.
• Gruodžio 18 d. – Justas Jankūnas, diskdžokėjas, elektroninės muzikos prodiuseris.
• Gruodžio 28 d. – Elena Vėgėlytė, irgi diskžokėja, elektroninės muzikos prodiuserė, Justo Jankūno mergina.

• Agnė Šataitė, Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorė.
• Algimantas Minalga, lietuvių pop, R&B, soul atlikėjas, buvęs grupės „Tabu“ vokalistas, dalyvavęs muzikiniame realybės šou „Dangus 2“.
• Mantas Žmuidinavičius, iliuzionistas, tarptautinų konkursų laureatas, metodinės medžiagos pradedantiesiems iliuzionistams sudarytojas.
• Simona Čėsnaitė, Lietuvos popmuzikos atlikėja, išgarsėjusi LNK TV realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“ 2006 m. Konkurso metu atlikėja pasižymėjo dainomis „Man jau 18“, „Aš myliu baby“ ir kitomis.

Mirtys

• Sausio 8 d. – Vidminas Vizgirda, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas (g. 1940 m.).
• Sausio 11 d. – Jonas Kriukelis, Lietuvos architektas (g. 1927 m.).
• Sausio 13 d. – Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, Lietuvos dailininkė, pedagogė, politinė veikėja (g. 1909 m.).
• Sausio 20 d. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (g. 1899 m.).
• Sausio 22 d. – Tomas Stonis, pedagogas, lituanistas, vertėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (g. 1899 m.).
• Sausio 23 d. – Juozas Laucius, aktorius (g. 1893 m.).
• Sausio 27 d. – Henrikas Andriukonis, Lietuvos teatro aktorius, rašytojas (g. 1938 m.).

• Vasario 5 d. – Vladas Ingelevičius, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, sanitarijos pulkininkas (g. 1889 m.).
• Vasario 23 d. – Vladas Kviklys, Lietuvos gydytojas higienistas, medicinos mokslų daktaras, publicistas, redaktorius. Mokyklinės higienos pradininkas Lietuvoje (g. 1908 m.).

• Kovo 14 d. – Kazimieras Stasiulevičius, lietuvių vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone (g. 1893 m.).
• Kovo 19 d. – Antanas Juška, Lietuvos astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1902 m.).
• Kovo 24 d. – Napoleonas Petrulis, lietuvių dailininkas, skulptorius (g. 1909 m.).
• Kovo 25 d. – Steponas, Lietuvos aktorius, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
• Kovo 29 d. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (g. 1891 m.).

• Balandžio 7 d. – Bronius Oškinis, lietuvių sklandytuvų konstruktorius (g. 1913 m.).
• Balandžio 21 d. – Antanas Babieža, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius. Kalnų turizmo pradininkas Lietuvoje (g. 1929 m.).
• Balandžio 24 d. – Stanislovas Jurkevičius, Lietuvos inžinierius tekstilininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1939 m.).

• Gegužės 3 d. – Raštikis Stasys, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras (g. 1896 m.).
• Gegužės 5 d. – Kazys Dabužinskas, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1923 m.).
• Gegužės 10 d. – Simonas Kobeckas, Lietuvos karaimų poetas, dramaturgas (g. 1911 m.).
• Gegužės 13 d. – Česlovas Jaseliūnas, pedagogas ir chorvedys (g. 1935 m.).
• Gegužės 17 d. – Stepas Graužinis, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas (g. 1910 m.).
• Gegužės 21 d. – Petras Gudelis, Lietuvos kariuomenės majoras, partizanas, istorikas (g. 1895 m.).

• Birželio 7 d. – Bronius Daunoras, Lietuvos žurnalistas (g. 1906 m.).
• Birželio 16 d. – Kostas Cibulskas, chorvedys ir ūkininkas (g. 1896 m.).
• Birželio 25 d. – Adolfina Budrikaitė-Zulonienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1921 m.).

• Liepos 15 d. – Genrikas Zimanas, filosofas, žurnalistas (g. 1910 m.).

• Rugpjūčio 5 d. – Juozas Žilevičius, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas (g. 1891 m.).
• Rugpjūčio 19 d. – Jonas Kuzminskis, Lietuvos grafikas (g. 1906 m.).

• Rugsėjo 1 d. – Aldona Liobytė-Paškevičienė, Lietuvos vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja, aktorė (g. 1915 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė, Lietuvos dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė, fotomenininkė (g. 1912 m.).
• Rugsėjo 14 d. – Leonas Gytis Lazėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (g. 1939 m.).
• Rugsėjo 21 d. – Anzelmas Matutis – Matulevičius, mokytojas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas (g. 1923 m.).
• Rugsėjo 22 d. – Simas Sužiedėlis, mokytojas, literatas, istorikas, priverstinis emigrantas, publicistas, redaktorius (g. 1903 m.).
• Rugsėjo 28 d. – Izabelė Motekaitienė-Blauzdžiūnaitė, Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas), pedagogė (g. 1909 m.).

• Spalio 5 d. – Algimantas Kleinotas, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1930 m.).
• Spalio 9 d. – Adolfas Klimas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1889 m.).

• Lapkričio 4 d. – Lionginas Šepka, lietuvių liaudies skulptorius (g. 1907 m.).
• Lapkričio 9 d. – Stasys Šačkus, Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas (g. 1907 m.).
• Lapkričio 13 d. – Feliksas Bieliauskas, Lietuvos TSR valstybės ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (g. 1914 m.).
• Lapkričio 17 d. – Jonas Kirlys, Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (g. 1891 m.).
• Lapkričio 18 d. – Petras Četkauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1899 m.).

• Gruodžio 1 d. – Albertas Gerutis, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas, teisės daktaras (g. 1905 m.).
• Gruodžio 12 d. – Romualdas Makoveckas, Lietuvos agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1926 m.).
• Gruodžio 18 d. – Kazys Daukšas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas (g. 1905 m.).
• Gruodžio 26 d. – Edmundas Žiauberis, Lietuvos dailininkas, spaudos darbuotojas (g. 1932 m.).
• Gruodžio 28 d. – Vladas Bublys, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).

• Nathan Cummings, lietuvių kilmės kanadietis verslininkas, filantropas įkūręs korporaciją Consolidated Foods, kurios žymiausia linija yra Sara Lee Corporation (g. 1896 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

• Kovo 1 d. – Julio María Sanguinetti pradėjus eiti prezidento pareigas Urugvajuje atstatyta demokratija;
• Kovo 11 d. – Michailas Gorbačiovas tampa Sovietų Sąjungos vadovu;
• Birželio 14 d. – penkios ES valstybės (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė Šengeno susitarimą kuriuo susitarė panaikinti bet kokią per jas keliaujančių asmenų kontrolę;
• Gruodžio 27 d. – per palestiniečių kovotojų išpuolius Romos ir Vienos oro uostuose žuvo 20 žmonių.

Gimtadieniai

• Sausio 1 d.:
  • Ibrahimas Sori Kamara, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Belgijos KAS Eupen klubo gynėjas.
  • Mohammed Ali El Khider, futbolininkas, Sudano rinktinės ir Al-Hilal Omdurman klubo gynėjas.
• Sausio 2 d. – Ismaelis Bangura, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Jungtinių Arabų Emyratų Al-Nasr SC klubo puolėjas.
• Sausio 7 d. – Luisas Hamiltonas, Jungtinės Karalystės Formulės 1 pilotas, kilęs iš Grenados. Nuo 2007ų m. atstovauja McLaren Mercedes komandai, su kuria 2008 m. tapo čempionu. Jis yra pirmasis juodaodis lenktynininkas F1 istorijoje.
• Sausio 10 d. – Mehrzadas Madanči, futbolininkas, Irano rinktinės ir Teherano klubo „Steel Azin“ kairysis saugas.
• Sausio 11 d. – Kazukis Nakadžima, Formulės 1 lenktynininkas, šiuo metu neatstovaujantis jokia F1 ekipai.
• Sausio 12 d. – Viktoras Korėja, Gvinėjos futbolininkas kilęs iš Bisau Gvinėjos, Gvinėjos rinktinės ir RC Strasbourg klubo saugas.
• Sausio 17 d. – Simone Simons, Nyderlandų dainininkė, mecosopranas, simfoninio metalo grupės Epica pagrindinė vokalistė.
• Sausio 18 d. – Rikardas Montolivas, Italijos futbolininkas, Fiorentina ir Italijos vyrų futbolo rinktinės saugas.
• Sausio 19 d. – Olga Kaniskina, Rusijos lengvaatletė, kuri specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse.
• Sausio 22 d. – Mohamedas Laminas Sisoko Gilanas, futbolininkas, Malio rinktinės ir Italijos Juventus klubo saugas.
• Sausio 25 d. – Tina Karol, Ukrainos dainininkė.
• Sausio 29 d. – Marc Gasol, Ispanijos krepšininkas, rungtyniauja Memphis "Grizzlies" komandoje.

• Vasario 5 d. – Krištianas Ronaldas, profesionalus portugalų futbolininkas, žaidžiantis krašto puolėjo pozicijoje Turino „Juventus“ klube ir Portugalijos vyrų futbolo rinktinėje.
• Vasario 14 d. – Filipas Silvainas Senderosas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės gynėjas.
• Vasario 17 d.:
  • Guntis Džerinš, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
  • Marijus Arielis Bolatis, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Brazilijos klubo SC Internacional žaidėjas.
• Vasario 18 d.:
  • Anton Julian Ferdinand, Anglijos futbolininkas, Sunderland AFC klubo ir buvęs Anglijos jaunių rinktinės (iki 21 m.) gynėjas.
  • Bredas Njūlei, profesionalus Australijos krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto puolėjo bei atakuojančio gynėjo pozicijose. Karjerą pradėjo Australijoje, trejus metus atstovaudamas Townsville Crocodiles komandai, o vėliau persikėlė rungtyniauti į Europą, kur žaidė Graikijos bei Turkijos komandose. 2010 rugsėjį krepšininkas pasirašė dvejų metų sutartį su Vilniaus Lietuvos Ryto klubu. Krepšininkas yra Australijos vyrų krepšinio rinktinės narys, atstovaujantis savo šaliai nuo 2006 metų.
• Vasario 21 d. – Georgijas Samaras, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Glasgow Celtic klubo puolėjas.
• Vasario 22 d. – Hamiūras Buaza, iš Alžyro kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo saugo pozicijoje. Alžyro nacionalinės rinktinės ir Prancūzijos klubo AC Arles-Avignon narys.
• Vasario 26 d. – Fernandas Ljorentė Toresas, Ispanijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Baskų klubo „Athletic Bilbao“ žaidėjas.
• Vasario 28 d.:
  • Diego Ribas da Cunha, geriau žinomas kaip Diego, Brazilijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Wolfsburg klube ir Brazilijos futbolo rinktinėje.
  • Jelena Jankovič, Serbijos tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.

• Kovo 9 d. – Pastor Maldonado, automobilių sporto lenktynininkas iš Venesuelos. Nuo 2011 m. Formulė 1 sezono jis yra vienas Williams ekipos lenktynininkų.
• Kovo 13 d. – Lasanas Diara, prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Real Madrid CF klubo saugas.
• Kovo 15 d. – Kertis Deivisas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Birmingemo „City“ klube. Yra žaidęs Anglijos jaunimo iki 21-erių metų futbolo rinktinėje. Kviestas į Anglijos futbolo rinktinę, bet niekada nebuvo išleistas į aikštę, taigi rinktinėje dar nedebiutavo.
• Kovo 19 d. – Kristina Guldbrandsen, Norvegijos dainininkė.
• Kovo 21 d. – Rosa Isabel Mutya Buena, geriau žinoma kaip Mutya Buena, yra BRIT Award nominuota Filipinų kilmės dainininkė ir dainų autorė, kuri savo karjerą pradėjo pop muzikos grupėje Sugababes.
• Kovo 25 d. – Viktoras Chavjeras Kaseresas Senturjonas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančio saugo arba centro gynėjo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Libertad žaidėjas.
• Kovo 27 d. – Li Xiaofeng, žinomas pseudonimu Sky – profesionalus Warcraft 3 žaidėjas iš Kinijos. Šiuo metu yra World Elite komandoje. Sky žaidžia humans (žmonės) rase ir yra dusyk WCG pasaulio čempionas.
• Kovo 28 d. – Stanislasas Vavrinka, Šveicarijos sportininkas, 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių dvejetų varžybų bronzos medalio laimėtojas.

• Balandžio 2 d. – Stéphane Lambiel, Šveicarijos dailiojo čiuožimo sportininkas. Devynių nacionalinių aukso, dviejų pasaulio aukso ir olimpinio sidabro savininkas.
• Balandžio 3 d. – Leona Louise Lewis, Jungtinės Karalystės dainininkė ir dainų autorė. Didžiosios Britanijos televizijos muzikos talentų "The X Factor" trečiojo sezono nugalėtoja.
• Balandžio 4 d. – Rudy Fernandezas, Ispanijos krepšininkas.
• Balandžio 10 d. – Juan Carlos Arce Justiniano, futbolininkas, Bolivijos rinktinės ir Bolivijos Oriente Petrolero klubo puolėjas.
• Balandžio 14 d. – Martinš Raitumas, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
• Balandžio 16 d.:
  • Benjamín Rojas Pessi, Argentinos aktorius, dainininkas.
  • Tajė Ismailas Taivas, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Marseille klubo gynėjas. 2006 m. išrinktas geriausiu jaunuoju Afrikos futbolininku.
• Balandžio 17 d. – Žo-Vilfriedas Tsonga Petsonga, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 10 vietą.

• Gegužės 2 d. – Lily Rose Beatrice Allen, Anglijos dainų kūrėja, dainininkė ir pokalbių laidos vedėja. Jos vedamas šou „Lily Allen and Friends“ sulaukė populiarumo ir šiuo metu ruošiamos antro sezono serijos.
• Gegužės 6 d. – Krisas Polas, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, 2006 m. pasaulio čempionate Japonijoje atstovavęs JAV nacionalinę rinktinę.
• Gegužės 8 d. – Aleksandras Olegovičius Kaunas, paprastai vadinamas Saša Kaunu – Rusijos krepšininkas, rungtyniaujantis vidurio puolėjo pozicijoje. Rusijos rinktinės ir Maskvos CSKA klubo žaidėjas.
• Gegužės 19 d. – Hamedas Ehadadis, iraniečių krepšininkas.
• Gegužės 22 d. – Trankiljas Barneta, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Bayer Leverkusen klubo saugas.
• Gegužės 27 d. – María Gimena de los Milagros Accardi, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė. Ji geriausiai žinoma iš jaunimo muilo operų: "Rebelde Way", "Alma Pirata" ir "Casi Ángeles" bei iš pagrindinio vaidmens filme "Cartas para Jenny".

• Birželio 4 d.:
  • Evan Lysacek, JAV dailiojo čiuožimo sportininkas. Dviejų nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. tapo pasaulio čempionu. Atstovavo savo šaliai Turino ir Vankuverio olimpinėse žiemos žaidynėse. Lysacek pradėjo čiuožti nuo aštuonerių metų.
  • Lukašas Podolskis, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir 1. FC Köln klubo puolėjas.
• Birželio 5 d.:
  • Roman Rafailovich Nagumanov, Rusijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
  • Rubenas de la Redas Gutjeresas, karjerą baigęs futbolininkas, buvęs Ispanijos rinktinės klubo saugas.
• Birželio 6 d. – Sebastianas Larsonas, Švedijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Birmingham City klube ir Švedijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.
• Birželio 10 d. – Vasilis Torosidis, Graikijos futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Graikijos klubo Olympiakós SFP žaidėjas.
• Birželio 11 d. – Dmitrijus Aleksandrovičius Koldunas, populiarus Baltarusijos dainininkas.
• Birželio 14 d. – Andy Christian Soucek, yra automobilių sporto lenktynininkas. Nuo 2009 m. jis lenktyniauja atkurtame FIA Formulės 2 čempionate. Soucek tapo pirmuoju atkurto čempionato nugalėtoju iki sezono pabaigos likus dar trejoms lenktynėms.
• Birželio 15 d. – Inés Palombo, Argentinos aktorė, geriausiai žinoma kaip Sol Rivarola, pauglių muilo operoje "Rebelde Way".
• Birželio 17 d. – Markosas Bagdatis, profesionalus Kipro tenisininkas. Jis tapo žinomas po to, kai 2006 metų Australian Open turnyre pateko į finalą. Vėliau, tais pačiais metais, jis pateko į Vimbldono turnyro pusfinalį. Po šių dvejų laibai sėkmingų turnyrų, jis ATP reitinge pasiekė savo aukščiausiąją poziciją - 8. Šiuo metu šis kiprietis ATP reitinge užima 42 vietą.
• Birželio 20 d.:
  • Aureljenas Čedžu, Kamerūno futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Yra Prancūzijos klubo Lille OSC ir Kamerūno nacionalinės rinktinės žaidėjas.
  • Darko Miličičius, Serbijos krepšininkas.
• Birželio 22 d. – Sofoklis Schortsianitis, krepšininkas, Tel Avivo "Maccabi" klubo, bei Graikijos nacionalinės rinktinės centro puolėjas. Žinomas Mažylio Šako, Didžiojo Sofoklio pravarde.
• Birželio 25 d. – Karimas Matmūras, iš Alžyro kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo arba puolėjo pozicijoje. Alžyro nacionalinės rinktinės ir Vokietijos klubo Borussia Mönchengladbach narys.
• Birželio 27 d.:
  • Jevgenijus Griškevičas, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
  • Nikas Rosbergas, Formulės 1 lenktynininkas, šiuo metu atstovaujantis Mercedes ekipai. Oficialiai jis turi dvi pilietybes - vokiečių ir suomių.
• Birželio 30 d.:
  • Michael Fred Phelps, JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas bei rekordininkas. Felpsas yra laimėjęs 16 olimpinių medalių (14 aukso, 2 bronzos) per 2 olimpines žaidynes (2004 ir 2008 m.), todėl yra pasaulio rekordininkas pagal daugiausiai pelnytų olimpinių medalių kiekį. Jis taip pat keliskart iš eilės išrinktas geriausiu pasaulio ir geriausiu JAV plaukiku.
  • Faheem Rasheed Najm, amerikiečių R&B ir Hip-Hop atlikėjas, prodiuseris.

• Liepos 1 d.:
  • Aleksandras Kurnaevas, Rusijos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje saugo pozicijose.
  • Mohamedas Abdelšafis, Egipto futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo gynėjo pozicijoje. Yra Egipto rinktinės ir Egipto klubo Zamalek SC narys.
• Liepos 2 d. – Ashley Michelle Tisdale, JAV dainininkė ir aktorė.
• Liepos 9 d.:
  • Ešlis Simonas Jongas, futbolo klubo Birmingemo „Aston Villa“ kairysis saugas iš Jungtinės Karalystės. Ešlis Jongas turi jaunesnį brolį Luisą, žaidžiantį Watford futbolo klube.
  • Mirza Begic, krepšininkas žaidžiantis Madrido "Real" komandoje. Gimė Bosnijoje ir Hercogovinoje, tačiau turi Slovėnijos piliečio pasą.
• Liepos 10 d. – Park Ču Jongas, Pietų Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo, atakuojančio arba krašto saugo pozicijoje. Prancūzijos klubo AS Monaco žaidėjas.
• Liepos 12 d. – Emilis Hegle Svendsenas, norvegų biatlonininkas, dukart olimpinis ir penkiskart pasaulio čempionas.
• Liepos 19 d. – LaMarcus Nurae Aldridge, Amerikietis krepšininkas rungtyniaujantis NBA lygoje, Portlando "Trail Blazers" komandoje. 2,11 m ūgio krepšininkas rungtyniauja sunkiojo puolėjo pozicijoje. Buvo pašauktas antru numeriu 2006 m. NBA Naujokų Biržoje.
• Liepos 25 d.:
  • Hugas Rodaljega Martinesas, Kolumbijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Wigan Athletic klube ir Kolumbijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2007-ųjų "Copa América" turnyre.
  • Nelson Ângelo Tamsma Piquet Souto Maior, Formulės 1 lenktynininkas iš Brazilijos, tris kartus Formulės 1 čempiono Nelson Piquet sūnus.
• Liepos 28 d. – Abdulas Kaledas Akiola Adenonas, futbolininkas, Benino rinktinės ir Le Mans UC72 klubo gynėjas, tačiau pastaruoju metu skolinamas SC Bastia klubui.
• Liepos 30 d. – Elena Gheorghe, rumunų pop atlikėja. Išpopuliarėjo 2005 m. su singlu "Vocea ta".

• Rugpjūčio 2 d. – Antoinette Nana Djimou Ida, Kamerūne gimusi, bet Prancūzijai atstovaujanti daugiakovininkė. Europos uždarų patalpų čempionė ir šalies olimpinės tikrinės narė.
• Rugpjūčio 4 d. – Luisas Valensija, Ekvadoro futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia Manchester United. Tai vienas talentingiausių jaunųjų Ekvadoro sportininkų, pasižymintis puikia kamuolio valdymo technika ir vienas iš nedaugelio ekvadoriečių, žaidžiančių Europoje. 2009 m. birželio 30 d. pasirašė ketverių metų kontraktą su Manchester United klubu.
• Rugpjūčio 5 d. – Salomonas Armandas Magloiras Kalu, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Chelsea klubo puolėjas.
• Rugpjūčio 19 d. – Lindsey Jacobellis, profesionali snieglentininkė iš JAV. Ji yra daugkartinė pasaulio čempionatų bei taurės etapų nugalėtoja. 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Turine kroso rungtyje Lindsey pelnė sidabro medalį. 2010 m. Vankuveryje toje pačioje rungtyje ji liko penkta.

• Rugsėjo 3 d. – Scott Paul Carson, anglų vartininkas, žaidžiantis Vest Bromičo „Albion“ komandoje.
• Rugsėjo 9 d. – Luka Modričius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Tottenham Hotspur F.C. klubo saugas.
• Rugsėjo 11 d. – Shaun Patrick Livingston, amerikietis krepšininkas, rungtyniaujantis NBA lygoje Charlotte "Bobcats" komandoje.
• Rugsėjo 16 d. – Dayro Mauricio Moreno Galindo, futbolininkas, Kolumbijos rinktinės ir Once Caldas klubo puolėjas.
• Rugsėjo 17 d.:
  • Aleksandras Michailovičius Ovečkinas, rusų ledo ritulininkas, žaidžiantis kairiojo krašto puolėjo pozicijoje, Vašingtono „Capitals“ komandoje.
  • Tomašas Berdychas, profesionalus Čekijos tenisininkas. Jis gyvena Monte Karle, Monake. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 20 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta buvo devintoji.
• Rugsėjo 23 d. – Hoseinas Kebi, futbolininkas, Irano rinktinės ir Steel Azin klubo gynėjas.
• Rugsėjo 26 d. – Lenna Kuurmaa, grupės Vanilla Ninja narė ir pagrindinė vokalistė.
• Rugsėjo 30 d. – Kristianas Gabrielis Rodrigesas Barotis, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir FC Porto klubo saugas.

• Spalio 2 d.:
  • Ciprian Andrei Marica, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir VfB Stuttgart klubo puolėjas.
  • Elsa Pinilla Osuna, Ispanijos aktorė, dainininkė ir dainų autorė.
• Spalio 8 d.:
  • Razak Omotoyossi, futbolininkas, Benino rinktinės ir FC Metz klubo puolėjas. 2007 m. kartu su Marcus Berg tapo rezultatyviausiu Švedijos lygos (Allsvenskan) žaidėju.
  • Simonas Bolelis, profesionalus Italijos tenisininkas. Jis profesionalu tapo 2003 metais. Šiuo metu ATP reitinge Bolelis užima 90 vietą. Aukščiausias jo pasiekimas reitinge buvo 36 vieta. Bolelis dar nėra laimėjęs ATP titulo. Žaisdamas tenisą Simonas užsidirbo jau 1 517 276 JAV dolerių. Bolelį treniruoja Klaudijus Pistolezis. Simonas gimė Bolonijoje, Italijoje. Dabar jis gyvena Budrijuje, Italijoje.
• Spalio 11 d. – Nesta Carter, Jamaikos lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Šalies nacionalinės 4x100 m estafetės rinktinės narys.
• Spalio 15 d. – Martial Mbandjock, Prancūzijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto bėgimo rungtyse. 2010 m. Europos čempionato prizininkas.
• Spalio 16 d. – Verena Sailer, Vokietijos lengvaatletė, kuri specializuojasi sprinto rungtyse. 2010 m. Europos čempionato nugalėtoja.
• Spalio 22 d. – Hadise Açıkgöz, Belgijoje gimusi, turkų kilmės dainininkė, dainų autorė ir laidų vedėja.
• Spalio 24 d. – Veinas Rūnis, anglų futbolininkas, Anglijos nacionalinės ekipos ir Manchester United klubo puolėjas.
• Spalio 26 d. – Andrea Bargnani, Italijos krepšininkas. Pirmasis ir, kol kas vienintelis, Europos krepšininkas, kuris NBA naujokų biržoje buvo pakviestas pirmuoju numeriu.

• Lapkričio 4 d. – Marselas Jansenas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Hamburger SV krašto gynėjas.
• Lapkričio 14 d. – Tomas Vermalenas, Belgijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“ klube ir Belgijos futbolo rinktinėje. Jis yra Belgijos rinktinės kapitonas, su rinktine žaidė 2008-ųjų metų Pekino Olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 4-ąją vietą.
• Lapkričio 22 d. – Asamoa Gianas, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Sunderland klubo puolėjas.
• Lapkričio 25 d. – Alvaras Danielis Pereira Baraganas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo FC Porto žaidėjas.
• Lapkričio 30 d. – Mustafa Bajalas Salas, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir AS Saint-Étienne klubo saugas.

• Gruodžio 5 d. – Josh Smith, JAV krepšininkas žaidžiantis NBA Atlanta "Hawks" komandoje.
• Gruodžio 8 d. – Dvaitas Hovardas, JAV krepšininkas, žaidžiantis Orlando „Magic“ klube.
• Gruodžio 10 d. – Raven-Symoné Christina Pearman, JAV aktorė, dainininkė.
• Gruodžio 19 d.:
  • Garis Keihilas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Bolton Wanderers klube.
  • Louise Amanda Harman, Jungtinės Karalystės reperė. Išgarsėjo kaip vienintelė baltaodė moteris Jungtinės Karalystės GRIME stiliaus atlikėjų tarpe.
• Gruodžio 26 d. – Damir Markota, Kroatijos krepšininkas, rungtyniaujantis Liublianos "Olimpija" klube ir Kroatijos rinktinėje.
• Gruodžio 27 d. – Jérôme d'Ambrosio, automobilių sporto lenktynininkas iš Belgijos. Nuo 2011 m. sezono jis lenktyniauja Formulės 1 ekipoje Virgin Racing.

• Sergo Atuašvilis, Gruzijos krepšininkas, nuo 2007 m. rungtyniaujantis Klaipėdos „Neptūno“ komandoje.
• Vanija Fernandeš, Portugalijos džiazo ir fado dainininkė, žinoma dėl savo raiškingo ir įvairiapusiško sceninio balso bei galingos dainų atlikimo technikos.

Mirtys

• Sausio 7 d. – Vladimiras Kokinakis, garsus tarybinis lakūnas-bandytojas, aviacijos generolas majoras (1943 m.), dukart Tarybų Sąjungos didvyris (1938 ir 1957 m.), Lenino premijos laureatas (g. 1904 m.).
• Vasario 26 d. – Tjalling Charles Koopmans, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1910 m.).
• Vasario 28 d. – David Byron, pirmasis grupės Spice (nuo 1967 iki 1969 m.) vokalistas, tačiau labiausiai žinomas kaip legendinės britų sunkiojo roko grupės Uriah Heep (nuo 1969 iki 1976 m.) vokalistas (g. 1947 m.).
• Kovo 10 d. – Konstantinas Ustinovičius Černenka, Tarybų Sąjungos politikas, buvęs TSKP lyderis. K. Černenkos vadovavimo laikotarpis pasižymėjo grįžimu prie brežnevizmo (g. 1911 m.).
• Kovo 28 d. – Markas Šagalas, žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas (g. 1887 m.).
• Balandžio 21 d. – Konradas Jaždževskis, lenkų archeologas (g. 1906 m.).
• Birželio 11 d. – Sapfo Notara, žymi graikų tragikė (g. 1907 m.).
• Birželio 21 d. – Tagė Erlanderis, filosofas, Švedijos politinis veikėjas (g. 1901 m.).
• Liepos 1 d. – Janas Boguslavas Lesniodorskis, Lenkijos istorikas (g. 1914 m.).
• Liepos 8 d. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1901 m.).
• Liepos 17 d. – Heinrichas Bėlis, vienas įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1917 m.).
• Liepos 22 d. – Matti Henrikki Järvinen, suomių ieties metikas, olimpinis bei Europos čempionas (g. 1909 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Frank Macfarlane Burnet, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1899 m.).
• Rugsėjo 7 d. – Rodney Robert Porter, 1972 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1917 m.).
• Rugsėjo 8 d. – John Franklin Enders, 1954 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1897 m.).
• Rugsėjo 9 d. – Paul John Flory, 1974 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1910 m.).
• Spalio 10 d. – Džordžas Orsonas Velsas, amerikiečių filmų ir teatro režisierius, aktorius, scenarijų autorius, diktorius ir prodiuseris (g. 1915 m.).
• Lapkričio 13 d. – Aleksandras Pokryškinas, tarybinis karo lakūnas-asas, antrasis pagal rezultatyvumą naikintuvo pilotas Antrajame pasauliniame kare. Pirmasis triskart Tarybų Sąjungos didvyris. TSRS aviacijos maršalas (1972) (g. 1913 m.).
• Lapkričio 25 d. – Aleksandras Lembergas, latvių baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1921 m.).
• Lapkričio 27 d. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (g. 1902 m.).
• Gruodžio 2 d. – Aniello „Neilas“ Dellacroce, buvo žemesnysis bosas (it. Capo Bastone arba angl. Underboss) Gambino mafijos šeimoje, Niujorke (g. 1914 m.).
• Gruodžio 23 d. – Ferhat Abbas, Alžyro respublikos laikinosios vyriausybės prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. rugsėjo 20 d. iki 1963 m. rugsėjo 15 d. (g. 1899 m.).

Nedatuota

• Aleksandras Ivanovičius Abramovas, rusų tarybinis rašytojas prozaikas, kino scenaristas, žurnalistas, teatro kritikas (g. 1900 m.).

Nobelio premijos

Nobelio premijos laureatai:

• Chemijos – Herbert A. Hauptman (1917–), Jerome Karle (1918–);
• Ekonomikos – Franco Modigliani (1918–2003);
• Fizikos – Klaus von Klitzing;
• Literatūros – Klodas Simonas;
• Medicinos – Michael S. Brown (1941–), Joseph L. Goldstein (1940–);
• Taikos – International Physicians for the Prevention of Nuclear War.

Nuorodos

Royal Albert Hall (pilnas pavadinimas angl. Royal Albert Hall of Arts and Sciences) – Londono Karališkoji princo Alberto vardą turinti koncertų salė, esanti Pietų Kensingtone. Tai viena prestižiškiausių koncertinių salių Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje. Ją pastatė karalienė Viktorija savo vyro, princo Alberto garbei.

Istorija

1851 m. Londono Haid parke, globojant princui Albertui, buvo suorganizuota Didžioji pasaulinė visų tautų industrinė paroda.

Parodos organizavimu užsiėmė anglų išradėjas, visuomenės veikėjas Henris Koulas ir Anglijos karalienės patvirtinta Karališkoji komisija, kurią sudarė 24 nariai. Parodai buvo paskirti milžiniški Krištolo rūmai, esantys Haid parke.

Įkvėptas parodos sėkmės princas Albertas toliau kuravo Kensingtono Londone pertvarkymą į muziejaus miestelį, kuriame jo iniciatyva įsikūrė Londono Karališkasis muzikos koledžas (stovintis priešais Karališkąją Alberto salę) ir Karališkoji Londono geografų draugija.

Komisija Princo Alberto patarimu nupirko pastatą, ant kurio pamatų šiuo metu stovi princo Alberto koncertų salė. Buvo patvirtintas naujo pastato architektūrinis planas, tačiau princas Albertas 1861 m. mirė, nespėjęs įgyvendinti projekto.

Po vyro mirties karalienė Viktorija sugalvojo įamžinti jo atminimą, princo Alberto vardo koncertų salės pastatymu. 1867 m. gegužės 20 d. buvo padėtas pirmasis pastato akmuo.

Salės pastatas suprojektuotas inžinierių Pranciškaus Fovkės ir Henrio Skoto. Pastatą statė viena tuometinių, anglų lyderiaujančių kompanijų „Luko broliai“.

Projektuotojams įtaką darė senovės amfiteatrai. Be to, jie salės projektui panaudojo vokiečių architekto Gotfrido Sempero, tuo metu dirbusio Pietų Kensingtono muziejuje, idėjas.

Atidarymas ir pirmieji koncertai

Karališkosios Alberto salės atidarymo ceremonija įvyko 1871 m. kovo 29 d. Vietoj susijaudinusios karalienės sveikinimo kalbą pasakė princas Eduardas VII.

Jau pirmųjų koncertų metu buvo susidurta su akustikos problemomis. Inžinieriai pirmiausia bandė išspręsti stipraus aido problemą, įrengdami drobės markizę po centriniu salės kupolu. Tai padėjo ir apsaugojo salę nuo saulės, tačiau iki galo problema nebuvo išspręsta. Juokais buvo sakoma, jog salė: „Vienintelė vieta, kur britų kompozitorius gali būti tikras, kad jo kūrinys bus išgirstas du kartus“.

1871 m. prancūzų kompozitorius ir vargonininkas Šarlis Kamilis Sen Sansas atliko epizodą iš Šarlio Guno operos „Faustas“. Orkestro atlikėjai po koncerto pasakė, jog garso efektas buvo kuo nuostabiausias.

Ilgą laiką Karališkojoje Alberto salėje nebuvo gero elektros apšvietimo. Buvo įrengta speciali dujinė apšvietimo sistema, kurioje tūkstančiai dujų purkštukų būdavo apšviesti per dešimt sekundžių. Elektra salėje įrengta 1888 metais.

1877 m. gegužės mėn. garsus vokiečių kompozitorius Ričardas Vagneris atliko pirmąją aštuonių koncertų, pavadintų „Didysis Vagnerio festivalis“, dalį. Pasibaigus vienai kūrinio daliai, jis perdavė dirigento lazdelę Hansui Richteriui, pats atsisėdo į kėdę salės kampe. Tarp žiūrovų buvo ir Ričardo Vagnerio žmona Kosima, Vengrijos virtuozo pianisto ir kompozitoriaus Ferenco Listo duktė.

1911 m. Karališkojoje Alberto salėje rusų pianistas ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas dalyvavo „London Ballad Concert“. Į konstatuojamąją dalį buvo įtraukti „Prelude in C-sharp minor“ ir „Elegie in E-flat minor“ iš Fantazijų pjesės.

1933 m. vokiečių fizikas Albertas Einšteinas minėtoje salėje vadovavo vykusiam „Einšteino susitikimui“ su Britų Akademikų taryba.

1936 m. Karališkojoje Alberto salėje buvo švenčiamas Didžiosios Britanijos valstybės veikėjo Džozefo Čemberlano gimimo šimtmečio jubiliejus.

II pasaulinio karo metu salė nenukentėjo.

Architektūra

Karališkoji Alberto salė buvo pastatyta daugiausia iš Hamšyro fabriko „Fareham Red“ plytų, su terakotos blokelių apdaila, pagamintų Tamverto gamykloje „Gibbs and Canning Limited“. Anglų inžinieriaus Rolando Masono Ordišo sukurtas kupolas buvo pagamintas iš geležies ir stiklo.

Karališkoji Alberto salė talpina 5267 sėdimų vietų.

Eksploatacija

Kiekvienais metais Karališkojoje Alberto salėje įvyksta daugiau kaip 350 renginių, įskaitant klasikinės muzikos koncertus, operas, baletus, labdaros koncertus, apdovanojimų ceremonijas, banketus.

Nuo 1941 m. kiekvienais metais Karališkojoje Alberto salėje rengiamas tarptautinis muzikos festivalis BBC Proms. Į šią salę jis perkeltas po to, kai II pasaulinio karo metais buvo sugriautas Karalienės salės pastatas, stovėjęs Londono centre.

Karališkojoje Alberto salėje koncertavo tokios populiarios roko grupės, kaip The Beatles, Deep Purple, Led Zeppelin ir The Who. 1956 m. Alfredas Hičkokas šioje salėje nufilmavo filmo „Vyras, kuris per daug žinojo“ kulminacinę sceną. Taip pat šioje salėje vyksta Londono Imperatoriškojo koledžo, esančio Kensingtone, šventiniai renginiai kartu su studentais.

Karališkoji Alberto salė atvira turistams.

Istoriniai koncertai

The Beatles karališkoje Alberto salėje 1963 m. balandžio 18 d. surengė koncertą „BBC’s Swinging Sound, 63“. Koncerto metu populiarų hitą „Please Please Me Followed“ pirmą kartą atliko su nauja kompozicija.

1968 m. karališkoje Alberto salėje suorganizuotas Eurovizijos dainų konkursas.

Grupė Cream pasirodė 1968 m. lapkričio 26 d. koncerte „Cream's Farewell Concert“, kuris vienintelis kaip pilnas šios grupės koncertas buvo įrašytas video BBC.

1969 m. vasario 24 d. čia dalyvavo Jimi Hendrix su koncertu „The Jimi Hendrix Experience“.

1969 m. rugsėjo 24 d. Karališkojoje Alberto salėje įvyko pirmasis pasaulyje jungtinis roko grupės ir simfoninio orkestro koncertas, t. y. Deep Purple ir simfoninio orkestro „Royal Philharmonic Orchestra“ (dirigentas Malkolmas Arnoldas) jungtinis projektas, pavadinimu „Koncertas roko grupei ir orkestrui“. Lygiai po trisdešimt metų, 1999 m. rugsėjo mėn. grupė Deep Purple vėl sugrįžo į Karališkąją Alberto salę su gyvo garso koncertu.

1969 m. birželio 24 d. Karališkoje Alberto salėje koncertavo Pink Floyd. Naktį koncerto metu į salę buvo šaudoma iš patrankos ir mėtomi įvairūs nagų daiktai. Scenoje pasirodė žmogus, apsivilkęs gorilos kostiumu. Po šio koncerto grupei buvo uždrausta pasirodyti Karališkoje Alberto salėje.

Led Zeppelin koncertas įvyko 1970 m. sausio 9 d., Creedence Clearwater Revival – 1971 m. ABBA 1977 metais surengė du pasaulinių gastrolių baigiamuosius koncertus. Bilietai į juos buvo prieinami tik užsisakius paštu. Buvo nustatyta, jog iš viso paraiškų bilietams išsiuntė 2–3,5 milijonų žmonių.

Dusty Springfield Karališkoje Alberto salėje koncertavo 1979 m. gruodžio 3 d. Genesis — 1992 m. lapkričio 16 d. Robbie Williams – 2001 m. spalio 10 d.

2002 m. lapkričio 29 d. buvo surengtas koncertas George Harrison atminti. Į jį iš Indijos atvyko dalyvauti Ravi Šankaras ir Anuška Šankar.

David Gilmour koncertinis turas „Remmember that Night“ surengtas 2006 m. gegužės 29, 30 ir 31 dienomis.

Depeche Mode koncertavo 2010 m. vasario 17 d. labdaros akcijoje „Koncertas, skirtas paaugliams, sergantiems vėžiu“, į kurį visi bilietai buvo parduoti per rekordines 4 minutes.

2015 m. įvyko koncertas „Slowhand at 70“, skirtas Eric Clapton 70-mečio jubiliejui, taip pat tapęs jubiliejiniu 200 koncertu Karališkojoje Alberto salėje.

Pagrindinių koncertų suvestinė

Galerija

Šaltiniai

Literatūra

• Clark R.W. The Royal Albert Hall. London: Hamish Hamilton, 1958. viii, 263 p.
• Thackrah J.R. The Royal Albert Hall. Lavenham (Suffolk): Terence Dalton, 1983. viii, 182 p. ISBN 9780861380121.
• The Royal Albert Hall: A Victorian masterpiece for the 21st century, ed. by S. Hodgart, R. Williams, J. Stone. London: Fitzhardinge Press, 2003. 160 p. ISBN 9781874044550.
• Hazlewood Ch. The Royal Albert Hall: a social history // BBC Audiobooks, January 2012.

Nuorodos

• Oficiali Royal Albert Hall svetainė