Lietuvių katalikų mokslo akademija

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) – lietuvių katalikų mokslininkų organizacija, įsteigta 1922 m. Veikė iki 1940 m. Lietuvoje, centras Kaune, 1956–1992 m. užsienyje, centras Romoje, nuo 1990 m. atkurta Lietuvoje, nuo 1992 m. centras Vilniuje. LKMA aula ir Centro valdybos būstinė įsikūrę Vilniuje, Pilies g. 8. JAV LKMA padalinys veikia kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Struktūra

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklai vadovauja Centro valdyba, nuo 2001 m. LKMA narių renkama 6 m. kadencijai. Yra skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, mažesnės grupės Šiauliuose, Telšiuose; skyriuose veikia sekcijos. Akademijos nariai yra 4 kategorijų:

• nariai akademikai, labiausiai pasižymėję mokslininkai
• nariai
• nariai pagalbininkai, neturintys mokslo laipsnio
• garbės nariai.

Nuo 1922 m. akademiko vardas suteiktas 60 mokslininkų. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki Antrojo pasaulinio karo, 23 – po jo išeivijoje ir 25 – po 1991 m. LKMA narių 1956 m. buvo 85, 1965 m. – 188, 1977 m. – 226, 1985 m. – 263, 2000 m. – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. 2020 m. lapkritį buvo 21 narys akademikas, apie 200 narių, apie 110 narių pagalbininkų, vienas garbės narys.

Veikla

Lietuvių katalikų mokslo akademija organizuoja mokslinį darbą ir populiarina mokslą, telkdama visų mokslo sričių katalikų pasaulėžiūros mokslininkus, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, siekiančius mokslo ir krikščioniškosios minties bei kultūros vienovės, siekia sudaryti jiems palankesnes sąlygas moksl. tyrimams ir moksliniam darbui. LKMA priklauso tarptautinei katalikų intelektualų federacijų asociacijai Pax Romana.

Istorija

Idėją steigti katalikų mokslo akademiją 1908 m. iškėlė kun. Pranciškus Petras Būčys, bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922 m. spalio 22 d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki Antrojo pasaulinio karo LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune (1933 m., 1936 m., 1939 m.), nuo 1930 m. prisidėjo prie Lietuviškosios enciklopedijos rengimo, leido Suvažiavimo darbus (t. 1 1935 m., t. 2 1937 m., t. 3 1940 m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930 m.). 1927 m. A. Dambrausko-Jakšto iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). SSRS okupacinė valdžia 1940 m. akademiją uždarė.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos atstovas Paryžiuje Stasys Antanas Bačkis laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje 1954 m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai Zenonas Ivinskis ir Juozas Eretas). 1956 m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Monrealis, Torontas, Deitonas, Miunchenas, Otava, Putnamas, Saint Petersburgas (Floridos valstija), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.

Romoje veikė LKMA padalinys – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. 1965 m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. 1957–1988 m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), Vokietijoje (Hiutenfeldas), Kanadoje (Torontas) ir Italijoje (Roma). 1973 m. prel. Pranciškus Mykolas Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus 1972 m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius Konektikuto valstijoje įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.

LKMA skelbė mokslo veikalus ir šaltinius: leido „Suvažiavimo darbus“, „Metraštį“ (nuo 1965 m.), biografijų seriją „Negęstantieji žiburiai“, istorijos šaltinių seriją „Fontes Historiae Lithuaniae“, Antano Salio, Stasio Šalkauskio, Zenono Ivinskio raštus, kitus veikalus, daugiausia istorijos ir literatūros temomis.

Lietuvoje atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademiją sumanyta 1989 metais. 1990 m. vasario 17 d. sušaukta steigiamoji konferencija, išrinkta krašto valdyba (pirmininkas Giedrius Uždavinys). Ji 1991 m. Vilniuje surengė XV suvažiavimą. 1992 m. išeivijos ir Lietuvos nariai bendrai išrinko naują Centro valdybą, centras perkeltas į Vilnių. Įsteigtos Istorijos, Pedagogikos, Psichologijos, Etnologijos, Katechetikos, Informatikos, Architektūros, Medicinos ir kt. sekcijos. Vilniaus skyriuje veikė Bažnyčios istorijos studijų grupė, 2006 m. reorganizuota į Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. 2007 m. LKMA įsteigė Humanitarinių tyrimų institutą. LKMA surengė suvažiavimus Vilniuje (1991 m., 1997 m., 2006 m., 2009 m., 2012 m., 2015 m.), Kaune (2004 m.), Klaipėdoje (2000 m.) ir Šiauliuose (2003 m.), t. p. mokslinių konferencijų, seminarų, viešų paskaitų, inicijuoja mokslinių tyrimų projektus, skiria premijas mokslininkams, studentams. Nuolat leidžia „Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštį“, Bažnyčios istorijos studijas, mokslinių darbų rinkinius, t. p. istorijos šaltinius, atsiminimus, humanitarinės tematikos mokslines knygas: iki 2012 m. pabaigos išėjo 160 leidinių , iki 2020 m. dar 16 knygų (kai kurios drauge su Naujasis Židinys-Aidai).

Pirmininkai

• Vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas – 1922–1926 m.
• Prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas – 1926–1938 m.
• Stasys Šalkauskis – 1938–1940 m.
• Vyskupas Vincentas Padolskis – 1956–1959 m.
• Kunigas Antanas Liuima – 1959–1992 m.
• Giedrius Uždavinys – 1992–1997 m.
• Vyskupas Jonas Boruta – 1997–2006 m.
• Paulius V. Subačius – 2006–2015 m.
• Danutė Gailienė – 2015–2020 m.
• Liudas Jovaiša – nuo 2020 m.

Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikai

Šaltiniai

Literatūra

• Aldona Vasiliauskienė. Lietuvių katalikų mokslo akademija, Vilnius, 1992.
• Lietuvos katalikų mokslų akademijos genezės aspektai. Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraštis, 2003 m., t. 22.
• Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis (sud. J. Čepinskis). – Kaunas: Litera Univ. Vytauti Magni, 1993.

Nuorodos

• Lietuvių katalikų mokslo akademija

1. Akademija
2. Akademija (reikšmės)
3. Liudas Jovaiša
4. Lietuviškoji enciklopedija
5. Aldona Juodvalkytė
6. Arūnas Streikus
7. Mokslininkas
8. Akademija (Kėdainiai)
9. Ukmergės dekanatas
10. Darbėnų valsčius
11. Vacys Milius
12. Pranciškus Būčys
13. Guido Michelini
14. Blažiejus Česnys
15. Angelė Vyšniauskaitė
16. Paulius Rabikauskas
17. Paulius Subačius
18. LKMA metraštis
19. Amerikos lietuvių kultūros archyvas
20. Danutė Gailienė