Kujavijos kunigaikštystė

Kujavijos kunigaikštystė – nedidelė kunigaikštystė, XIII–XIV a. egzistavusi istoriniame Kujavijos regione, dab. vidurio Lenkijoje. Nuo 1264 m. - dinastiniais ryšiais susijusių kunigaikštysčių grupė.

Istorija

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m. Kujavijos regionas atiteko Mazovijos kunigaikštystei. Pirmą kartą Kujavija kaip atskiras politinis vienetas suformuota 1233 m., kuomet Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis Kujaviją paskyrė valdyti savo sūnui Kazimierui su rezidencija Inovroclave.

Kazimieras aktyviai įsitraukė į dinamiškus santykius tuometinėje Lenkijoje, kovodamas su savo broliais Mazovijoje bei Kryžiuočiais Kulmo žemėje. Kovų dėka jam pavyko taip pat užvaldyti Dobrynės žemę, Lenčicą ir Seradzą.

Dar gyvas būdamas Kazimieras padalino kunigaikštystę. Po jo mirties 1267 m. ją paveldėjo Zemomislas (Inovroclave) ir Vladislovas Lokietka (Kujavijos Breste). Dobrynės žemę jis paliko valdyti broliui Zemovitui ir dviem sūnums (nuo 1287 m. vienvaldžiu liko Zemovitas). Vėliau Inovroclavo kunigaikštystė dar kartą padalinta tarp Zemomislo sūnų, todėl susiformavo Gneukovo ir Bydgoščiaus kunigaikštystės. Tokiu būdu Kujavijos žemes dalijosi penki kunigaikščiai.

Iš visų palikuonių stipriausias buvo Vladislovas Lokietka, kuris iš Kujavijos pradėjo vienyti Lenkijos žemes. XIV a. pradžioje jo sūnėnai kitose kunigaikštystėse prisiekė jam ištikimybę, o 1327 m. Vladislovas perėmė valdžią Inovroclave, Bydgoščiuje bei Dobrynėje. Netrukus po to kilo nuožmūs karai su Vokiečių ordinu, kurie stipriai nualino Kujaviją, o po Vladislovo Lokietkos mirties net pasmerkė ją laikinai okupacijai.

Tik 1343 m. Kališo taika Kujavijos žemės sugrįžo Lenkijai (vietoj to, ji buvo priversta atsisakyti Pomerelijos ir Kulmo žemės). Į atkurtą Kujavijos kunigaikštystę Inovroclave į sostą sėdo Vladislovo sūnus Kazimieras III Didysis. 1352 m. jis perėmė Dobrynę, o 1364 m. - Gnevkovą, taip galutinai sujungdamas Kujavijos žemes. Kadangi Kazimieras tuo pačiu titulavosi ir Lenkijos karaliumi, Kujavijos kunigaikščio titulas jau buvo tik nominalus. Kunigaikštystė nunyko ir tapo Lenkijos karalystės dalimi. Jos teritorijoje suformuotos dvi vaivadijos - Inovroclavo vaivadija ir Kujavijos Bresto vaivadija.

Kunigaikščiai

Kujavijos kunigaikštystes valdė viena Piastų dinastijos atšakų, vadinamieji Kujavijos Piastai (lenk. Piastowie kujawscy). Iš Kujavijos Piastų kilo pirmieji suvienytos Lenkijos karaliai - Vladislovas Lokietka ir Kazimieras III. Ši dinastija išmirė kuomet 1388 m. mirė jos paskutinis atstovas Gnevkovo kunigaikštis Vladislovas Baltasis.

1. Kujavija
2. Sandomiežo kunigaikštystė
3. Boleslovas
4. Kazimieras I
5. Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė
6. Seradzo kunigaikštystė
7. Lenčicos kunigaikštystė
8. Senjorato provincija
9. Mazovijos kunigaikštystė
10. Didžioji Lenkija
11. Vaivadija
12. Pomerelija
13. Mazovija
14. Piastai
15. Kulmo žemė
16. Vokiečių ordinas
17. Bresto vaivadija
18. Zemovitas IV
19. Lešekas Baltasis
20. Melno taika